Iš pažiūros nekalta liga Mantui vos nepasibaigė tragiškai: teko persodinti širdį

Architektūrą studijuojantis Mantas Razgaitis (23 m.) jaučiasi lyg būtų beveik sveikas, nors jo krūtinėje plaka donoro širdis. Jam pavojinga menkiausia infekcija, bet jis stengiasi galvoti ne apie praeitį, o apie ateitį.

Vieną dieną esi sveikas, o kitą sužinai, kad sergi nepagydoma liga.

Tokį pokštą likimas iškrėtė Mantui, kuris vaikystėje sveikata nesiskundė. Tačiau dėl silpstančios širdies dar būdamas moksleivis jis pateko į medikų rankas ir ne vieną dieną praleido ligoninėje.

Džiaugdamasis, kad sutiko puikių gydytojų, Mantas pripažino, jog svarbu nelikti vienam su liga, o sulaukti psichoterapeuto pagalbos.

Neišgydomos ligos diagnozė gali lydėti kiekviename žingsnyje, todėl žmogų dažnai kankina žinojimas, kad liga niekur nepasitrauks, jam tenka rūpintis savo kūnu, kuris niekada nebebus toks kaip iki ligos.

Pyktis, nerimas, abejonės, kodėl tai atsitiko būtent jam, – tokių prieštaringų jausmų karuselė liko Manto praeityje.

Tačiau vartodamas imunosupresijai skirtus vaistus, kurie apsaugo naują širdį nuo organizmo atmetimo reakcijos, jis puikiai žino, kad jo organizmas kur kas imlesnis virusams.

Pandemijos metu saugodamasis koronaviruso studentas nekelia kojos iš namų be kaukės, pirštinių, akinių.

Mantas vengia viešųjų erdvių, bet mielai eina pakvėpuoti į mišką. Jis pripažino, kad baimė užsikrėsti taip pat gali susargdinti, todėl stengiasi išmokti valdyti savo emocijas.

Lėtinti gyvenimo tempą, išgirsti vidinį balsą, stebėti savijautą – tokių patarimų vilnietis negaili likimo broliams, nes dvasinė ramybė būtina norint turėti stiprią širdį.

Skaudūs išgyvenimai, kuriuos Mantas patyrė, rodo, kad ne tik vyresnio amžiaus žmonės kenčia nuo širdies nepakankamumo.

Ligos istorija, dėl kurios vilniečiui teko prijungti dirbtinį skilvelį, o vėliau persodinti donoro širdį, prasidėjo paauglystėje, persirgus gripu.

Širdies nepakankamumas Mantui buvo nustatytas sulaukus vos 16 metų. Nors įveikęs gripą tuo metu jis netgi neblogai jautėsi, tyrimai rodė visai ką kita.

„Iki tol jokių širdies problemų neturėjau. Tik ištyrus širdį ultragarso aparatu buvo nustatyta, kad išsiplėtęs kairysis skilvelis“, – pasakojo Mantas.

Ši žinia apvertė aukštyn kojomis tuometinio moksleivio gyvenimą. Jam buvo skirtas medikamentinis gydymas, nuolatinė priežiūra, reguliarūs sveikatos tikrinimai, taip pat ribotas fizinis krūvis. Buvo tikimasi, kad širdies veikla gali stabilizuotis, o raumuo – atsigauti.

Bet liga neketino atsitraukti – vėliau Mantą pradėjo kamuoti silpnumas, dusulys vaikštant, sunku būdavo net iš lovos atsikelti, jau nekalbant apie kokį nors aktyvų poilsį ar sportavimą.

Mokantis dvyliktoje klasėje būklė ėmė blogėti. Mantas buvo įrašytas į širdies persodinimo operacijos laukiančiųjų sąrašą. 2015 metais jam teko gultis ant operacinio stalo, nes buvo prijungtas dirbtinis skilvelis – iš dalies širdies darbą pavaduojantis prietaisas.

Tuo metu Mantui buvo devyniolika. Praėjus metams po šios operacijos jis rašė socialinių tinklų paskyroje, kad prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas. Aprašydamas savo būsenas jis įkėlė dvi savo nuotraukas.

Pirmoji daryta ligoninėje prieš dirbtinio skilvelio prijungimo operaciją, kai Mantui buvo daug nedrąsių spėjimų, gąsdinančių minčių ir norų, persunktų viltimi.

O antroje nuotraukoje Manto veidas spindėjo šypsena, nes po operacijos pramerkęs akis jis suprato, kad laukia neįtikėtina kelionė.

Trejus metus dirbtinis skilvelis pavadavo širdį, tuo metu Mantas jautėsi neblogai.

Tačiau vieną dieną dirbtinis skilvelis sugedo, šio medicininio prietaiso gedimas buvo sudėtingas ir neįprastas, o tai reiškė, kad vienintelė išeitis – skubi transplantacija.

Mantui tai buvo sunkiausias periodas. Nors tinkamas donoras atsirado vos per kelias paras, tai buvo didelio nerimo ir netikrumo metas.

„Sudėtingiausia buvo susitaikyti su žinia, kad reikia laukti nežinant, ar išvis pavyks sulaukti donoro širdies“, – prisipažino Mantas.

Tokioje situacijoje nežinia kamuoja ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius.

Mantas tikino – artimiesiems būna dar sunkiau, nes jie nežino, kaip jaučiasi sergantysis, nori, bet negali padėti. Jie tegali stebėti viską iš šalies, kartu laukti, liūdėti ar džiaugtis.

Kai 2018 metais Mantui buvo sėkmingai persodinta širdis, jis tai pavadino stebuklu. Dabar jis gali studijuoti, dirbti, netgi šiek tiek sportuoti.

„Manau, kad viskas yra įmanoma. Turiu svajonių, planų, todėl stengiuosi per daug nemąstyti apie tai, kas atsitiko“, – pasakojo Mantas.

Mirčių skaičių prilygino lėktuvų katastrofoms

Lietuvoje kasmet dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 21 tūkstantis žmonių. Lietuvoje kasmet dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 21 tūkstantis žmonių. Norint suprasti, ką reiškia tokia mirštamumo statistika, daug ką pasako toks palyginimas.

Įsivaizduokime, kad kasmet Lietuvoje sudūžta 9 „Boeing“ lėktuvai, pilni darbingo amžiaus vyrų, ir 2 ar 3 lėktuvai, pilni moterų. Kitaip tariant, beveik kas mėnesį įvyksta vieno tokio lėktuvo katastrofa.

„Nepaisant ilgamečių pastangų gerinti širdies ligų priežiūrą, Lietuvoje mirčių dažnis dėl širdies ir kraujagyslių ligų vis dar lieka 4 kartus didesnis už Europos vidurkį“, – teigė Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė Jelena Čelutkienė.

Širdies nepakankamumas gali pasireikšti kaip nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų. Tokius negalavimus gali pajusti vienas iš penkių vyresnių nei 40 metų žmonių.

Širdies nepakankamumas gali išsivystyti sergant bet kuria širdies liga, dažniausiai taip atsitinka dėl kelių ligų – padidėjusio arterinio kraujospūdžio ir širdies išemijos, kai širdies arterijos pradeda sklerotizuotis ir užsikemša.

Kilus įtarimui, kad savijauta yra kitokia nei anksčiau, negalima atidėlioti vizito pas gydytoją. Širdies nepakankamumas gali sukelti įvairių komplikacijų: širdies ritmo sutrikimus, kurie laikomi dažniausia mirties priežastimi, plaučių, smegenų, kepenų, inkstų nepakankamumą.

Pavojus susirgti širdies nepakankamumu didėja ir dėl diabeto, inkstų funkcijos sutrikimo, podagros, įvairių infekcijų, mažakraujystės, plaučių ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu.

Profesorė J.Čelutkienė priminė, kad norint išvengti širdies nepakankamumo būtina žinoti savo kraujospūdį. Jei jis yra padidėjęs, reikia reguliariai vartoti paskirtus vaistus, taip pat reikia vengti druskos, neužmiršti fizinio aktyvumo.

Normalus svoris, normalus kraujospūdis ir normalus cholesterolis padeda apsaugoti širdį.

Ligonio nerimas gali didėti ir dėl artimųjų elgesio

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė Ramunė Mazaliauskienė. Skausmas širdies plote neretai suvokiamas kaip mirtinos ligos požymis. Ypač dažnai nerimas kankina, kai sutrinka širdis. Todėl žmogus, kuriam nustatytas širdies nepakankamumas, gali liguistai tyrinėti bet kokius savo pojūčius.

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė Ramunė Mazaliauskienė pasakojo, kad žmonės, kuriems nustatomas širdies nepakankamumas, išgyvena prieštaringus jausmus.

Tai svarbi priežastis, kodėl nedžiugina anksčiau malonumą ir prasmę teikusi veikla, o tai dar labiau didina neigiamų emocijų intensyvumą. Tačiau tokie jausmai yra normali reakcija nenormaliomis aplinkybėmis.

– Kaip karantinas gali pabloginti žmonių savijautą?

– Nors galimybė gauti gydytojo konsultaciją išlieka, planinė pagalba neteikiama, konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu. Žmogus praranda ryšį su specialistu, su šeimos gydytoju – tai asmenys, su kuriais siejama sveikata. Tai didina nerimą.

Nerimo daug ir viešojoje erdvėje. Kiekvienas žmogus, kuriam nustatyta kokia nors lėtinė liga, supranta, kad terminas „rizikos grupės asmuo“ liečia ir juos. Nerimas auga toliau.

– Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie gyvena su donoro širdimi?

– Širdžiai skiriamas didelis vaidmuo. Joje telpa siela, meilės jausmas, baimė ir dar daug visko.

Širdis nėra tik fizinei egzistencijai būtinas organas. Širdyje žmogus talpina didelę dalį savęs. Ir staiga jo krūtinėje atsiranda dalis kito žmogaus. Tai sudėtingas išgyvenimas, kurį taip pat lydi baimė dėl gyvybės ir sveikatos.

Neabejoju, kad reguliarūs pokalbiai su psichologais ar psichoterapeutais tiek prieš operaciją, tiek po jos yra būtinybė, padedanti išsaugoti psichikos sveikatą.

– Kodėl nuolatinis artimųjų nerimas dėl paciento savijautos kelia daug nesusipratimų?

– Nuolat jaučiamas artimųjų nerimas veikia ir pacientą, nesvarbu, kokia liga jis sirgtų. Nors artimieji dažnai sako, kad slepia nuo sergančiojo savo neigiamas emocijas, taip pat ir nerimą, puikiai žinome, jog tas nerimas matomas ir juntamas – iš žvilgsnių, veido išraiškos, intonacijų.

Toks elgesys rodo bejėgiškumą, bet tai yra ir meilės, rūpinimosi išraiška, todėl tai pacientui gali sukelti įvairių emocijų.

© ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲJŲ ASOCIACIJA

Log in with your credentials

Forgot your details?