KLAUSIMAI, KURIUOS PRIVALU UŽDUOTI SAVO GYDYTOJUI

KLAUSIMAI, KURIUOS PRIVALU UŽDUOTI SAVO GYDYTOJUI

Nepamiršti paklausti savo gydytojo ar slaugytojos:

• Kokie galimi šalutiniai vaistų poveikiai?
• Ką reikia daryti pajutus šautinį poveikį?
• Kas atsitiks, jei pamiršiu laiku išgerti vaistus?
• Ar yra kažkas, ko negalima valgyti ar gerti vartojant šiuos vaistus?
• Kada, kokiu paros laiku reikia gerti vaistus?
• Kokie galimi alternatyvūs/natūralūs vaistai?

Apie alternatyvius gydymo būdus kalbama nemažai, tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad jie gerina širdies nepakankamumo eigą. Priešingai, kai kurie ingredientai gali turėti įtakos vaistų veikimui. Dažniausi alternatyvūs ar natūralūs vaistai, naudojami sergant širdies nepakankamumu: efedra (mahuang), efedrino metabolitai ,kininės žolelės, gudobelės (cratageus) produktai, česnakas, ženčenis, kofermentas Q-10.

Kiek tablečių ir kada turėčiau gerti?
Tai padės susikurti asmeninę vaistų lentelę ir laikytis rėžimo.

Ar gali mano vaistai turėti šalutinį poveikį?
Taip žinosite, ko galite tikėtis ir būsite pasiruošę.

Kam turėčiau pranešti pajutęs šalutinį poveikį?
Gydytojas patars, su kuo susisiekti, jei vartojant vaistus pasijusite blogai. Šia informacija reikėtų pasidalinti ir su savo artimaisiais.

Kas atsitiks, jei pamiršiu išgerti vaistus?
Gydytojas patars, ką daryti, jei pamiršite išgerti savo vaistus. Daugelį širdies nepakankamumui gydyti skirtų vaistų svarbu vartoti reguliariai. Neteisingas vaistų vartojimas gali sukelti šautinius poveikius.

Kaip dažnai man reikia naujo recepto?
Gydytojas išrašys tam tikrą receptų skaičių tam tikru metu. Svarbu, kad vaistai būtų vartojami reguliariai, todėl pravartu pasirūpinti reikiamais vaistais prieš keliones, atostogas ir pan.

Kaip žinoti, ar man reikia aparato, pagerinančio širdies funkciją?
Gydytojas įvertins simptomus ir širdies funkciją. Jei širdis plaka per lėtai, gali reikėti implantuoti stimuliatorių. Jei simptomai yra vidutinio sunkumo ar sunkūs bei silpna širdies kontrakcija, gali reikėti implantuoti širdies resinchronizacijos terapijos įtaisą. Esant rimtiems ritmo sutrikimams, gali reikėti implantuojamo kardioverterio – defibriliatoriaus.

Kokia rizika susijusi su tokių aparatų implantacija?
Gydytojas supažindins su galima procedūros rizika. Daugeliui pacientų nauda yra daug didesnė nei rizika.

Ar man reikės bendros ar vietinės nejautros?
Bendros nejautros metu ligonis užmigdomas, vietinės nejautros – yra sąmoningas, tačiau dalis kūno yra nejautri. Prieš procedūrą gydytojas pasakys, ar jums reikia bendrinės, ar vietinės nejautros. Jums gali reikėti negerti ar nevalgyti iki 6 valandų prieš bendros ar vietinės nejautros procedūrą.

Ar man reiks pasilikti ligoninėje po procedūros?
Gydytojas pasakys, ar jums reikės pasilikti ligoninėje po procedūros. Tai dažnai priklauso nuo nejautros pobūdžio, mat bendros nejautros atveju atsigavimo periodas ilgesnis nei po vietinės. Jums gali tekti atvykti į ligoninę dieną prieš procedūrą.

Kaip dažnai implantuotas aparatas turi būti tikrinamas?
Gydytojas pasakys, kaip dažnai aparatas turi būti tikrinamas. Labai svarbu laiku atlikti patikrinimus, todėl tuo metu reikia neplanuoti jokių išvykų ar atostogų. Jūsų aparatą ilgainiui reikės pakeisti ir gydytojas galės pasakyti, maždaug kada tai turės būti atlikta.

Ar aš galėsiu skristi lėktuvu, vairuoti mašiną ir užsiiminėti kita įprasta veikla?
Tikriausiai jūs ir toliau galėsite skraidyti lėktuvu bei vairuoti mašiną. Gydytojas patars, kokia veikla jūs galite užsiiminėti ir pasakys, ar yra kokių nors vairavimo ar skraidymo apribojimų.

Ar turėsiu gerti papildomų vaistų?
Gali tekti vartoti papildomų vaistų, ar pakeisti naudotus iki tol. Gydytojas pasakys, kokius vaistus ir kada reikės gerti.

Kokia galima operacijos rizika?
Prieš operaciją gydytojas aptars būsimą procedūrą ir galimą riziką. Daugeliui pacientų nauda yra didesnė nei galima rizika.

Kaip ilgai turėsiu būti ligoninėje?
Gydytojas galės pasakyti, kiek laiko reikės praleisti ligoninėje.

Kiek laiko truks procedūra?
Gydytojas galės pasakyti, kiek truks procedūra ir kiek laiko teks praleisti ligoninėje, taigi jūs galėsite atitinkamai pasiruošti.

Ar aš ką nors jausiu?
Gydytojas pasakys ar jums reikės bendros ar vietinės nejautros. Bendros nejautros metu jūs būsite užmigdytas ir nežinosite, kas vyksta operacijos metu. Vietinės nejautros metu liksite sąmoningas, tačiau nejausite operuojamos vietos.

Ar man reikės papildomų vaistų?
Po procedūros jums gali tekti vartoti kitokių vaistų nei iki jos.

Kada aš pasijusiu geriau?
Gydytojas pasakys, kaip ilgai turėtumėte sveikti. Nors sveikimas po operacijos trumpas, tačiau gali reikėti laiko, kol pasijusite geriau.

Ar man reikės keisti savo gyvenimo būdą?
Po operacijos galėsite grįžti prie normalaus režimo, dietos ir fizinio aktyvumo. Gydytojas pasakys, kada galite grįžti prie normalios veiklos.

Ar galėsiu gyventi įprastinį gyvenimą, jeigu man bus implantuotas koks nors aparatas?
Tai paaiškins gydytojas. Jeigu sutrikęs širdies ritmas arba impulsų plitimas širdyje, gydytojas gali nuspręsti, kad jūsų širdžiai reikia „pagalbos“. Pažangūs medicininiai aparatai neskausmingais elektriniais impulsais gali padėti jūsų širdžiai plakti reguliariai ir pagerinti jos darbą. Jie ne tik sumažina varginančius simptomus, bet ir pailgina išgyvenamumą. Šie aparatai gaminami vis mažesni, veiksmingesni ir su ilgo poveikio baterijomis. Dažniausiai implantuojami vietinės nejautros metu poraktikaulinėje srityje. Išoriškai visiškai nepastebimi. Tokiems aparatams reikia periodinio patikrinimo, paprastai užtenka kasmet apsilankyti pas gydytoją ambulatoriškai. Kai kurie implantuojami aparatai patys geba nusiųsti klinikinius duomenis gydytojui. Šis ryšys užtikrinamas naudojant paprastą telefono liniją arba bevielį ryšį. Tokiu būdu gydytojas gali stebėti jūsų sveikatos būklę nuotoliniu būdu ir vertinti įvairias problemas, susijusias su širdies stimuliatoriumi bei kai kuriais ritmo sutrikimais, kurie gali būti pavojingi. Šiuo metu naudojamai aparatai, kuriuos galima implantuoti.

• Stimuliatoriai.
• Širdį resinchronizuojantis gydymas (ŠRG).
• Implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius.

Kartais būtina atlikti širdies operaciją. Nors širdies operacija pagerina širdies nepakankamumu sergančiųjų būklę, ji nebus atlikta, jei rizika yra didesnė nei galima nauda. Didelės operacijos, tokios kaip širdies operacija, siejamos su keletu rizikos veiksnių.

Operacijos, galinčios pagerinti sergančiojo širdies nepakankamumu būklę, yra:

• Vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių (šuntavimo operacija).
• Vožtuvo pakeitimo operacija.
• Širdies transplantacija.

Dėl medicinos laimėjimų, šios operacijos plačiai taikomos.

Kas yra klinikinis tyrimas?
Prieš skiriant naujus medikamentus pacientams, jie turi būti patikrinti siekiant įsitikinti, kad veikia tinkamai. Klinikiniai tyrimai yra atliekami siekiant patikrinti tam tikrų vaistų efektyvumą griežtai kontroliuojamais moksliniais metodais. Klinikiniai tyrimai yra atidžiai vertinami ir sukurti etikos komitetų bet valstybės vaistų kontrolės agentūrų, siekiant užtikrinti, kad tyrimai teikia reikšmingą informaciją ir atsako į tam tikrus klausimus (pavyzdžiui, ar vaistai veikia be didelių šalutinių poveikių). Etikos komitetai tikrina, kad tyrimai būtų atlikti atsižvelgiant į visus teisės aktus.

Kodėl aš galiu norėti dalyvauti tyrime?
Nuolat atrandami saugesni ir efektyvesni vaistai, o klinikiniai tyrimai reikalingi įrodyti šiuos privalumus prieš tai, kai vaistai bus patvirtinti atitinkamų institucijų ir licenzijuoti. Sutikę dalyvauti tyrime, jus padėsite kuriant naujus efektyvesnius ir saugesnius vaistus. Gydytojai, dalyvaujantys klinikiniame tyrime, dažniausiai ypač domisi šia patologija. Jie užtikrins, kad gydymas būtų paaiškintas prieš pradedant tyrimą, o tyrėjai bus pasirengę galimam pablogėjimui. Dalyvaujant klinikiniame tyrime, naujas gydymas dažnai pasiekiamas keliais metais anksčiau nei plačiajai visuomenei.

Kaip tai vyksta?
Jei gydytojas mano, kad esate tinkamas dalyvauti tyrime, išsamiai paaiškins jo detales. Bus reikalingi detalūs tyrimai ir ligos anamnezė, siekiant patvirtinti jūsų tinkamumą tyrimui. Jums taip pat gali tekti kasdien rašyti savo sveikatos pokyčius ir reguliariai lankytis pas gydytoją tyrimams. Šeimos gydytojas bus informuotas apie jūsų dalyvavimą tyrime. Kai yra lyginami du vaistai tyrimas gali būti „aklas”. Tai reiškia, kad arba jūs, arba jūsų gydytojas (jeigu abu, vadinama „dvigubai aklu” tyrimu) nežino, kuriuos vaistus jūs gaunate. Taip siekiama pašalinti visas aplinkybes, galinčias paveikti tyrimo rezultatus. Jūs taip pat galite gauti neaktyvius vaistus, vadinamąjį placebą, siekiant įvertinti ar naujieji vaistai veikia.
Klausimai, kurių turite paklausti savo gydytojo:

• Kiek laiko truks tyrimas?
• Ar galiu persigalvoti tyrimo eigoje?
• Kaip dažnai turėsiu lankytis pas gydytoją?
• Ar man galima žinoti ar gaunu tiriamus vaistus?
• Koks galimas šalutinis vaistų poveikis ir kokia rizika?
• Ar galėsiu tęsti gydymą pasibaigus tyrimui?

Yra vienos ir dviejų kamerų stimuliatoriai. Jie kontroliuoja širdies ritmą ir kai reikia siunčia trumpus, neskausmingus elektrinius impulsus į dešinįjį širdies skilvelį, kad kiekvienas širdies dūžis įvyktų tik tada, kai to reikia. Stimuliatorius reikalingas tada, kai širdis plaka per lėtai ir to negalima koreguoti vaistais.

Šiandieniniai stimuliatoriai yra maži, kišeninio laikrodžio dydžio metaliniai aparatai. Širdies stimuliatorius turi elektroninę schemą, maitinimo elementą ir vieną, du arba tris elektrodus (izoliuotus stimuliavimo laidus). Implantuoti stimuliatoriai išoriškai nesimato, jų nepastebės ne tik aplinkiniai, bet ir pats žmogus ne kasdien apie juos prisimins.

Kur ir kaip implantuojamas stimuliatorius?

Stimuliatorius implantuojamas vietinės nejautros metu poraktikaulinėje srityje, o nuo jo einantys stimuliacijos laidai nuvedami į širdį. Procedūra trunka apie 30-60 min. Stimuliacijos laidai per peties veną rentgenui kontroliuojant nuvedami iki reikiamos širdies kameros ir saugiai prisiuvami peties srityje. Tuomet laidai prijungiami prie stimuliatoriaus ir jis patalpinamas į vadinamąją „kišenę“, tarpelį tarp odos ir krūtinės raumens. Nustatoma, koks elektros energijos kiekis reikalingas, kad širdis susitrauktų. 

Kaip aš jausiuosi po procedūros?

Toje pusėje, kur implantuotas stimuliatorius, po procedūros galima jausti skausmą, diskomfortą, gali atsirasti kraujosrūvų, bet tai laikina ir praeina per kelias dienas. Jau pirmosiomis dienomis po implantacijos dauguma žmonių gali vaikščioti, o maždaug per savaitę grįžta prie įprastinės veiklos. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris patikrins širdies stimuliatoriaus parametrus bei maitinimo elemento būklę. Keičiant maitinimo elementą, prireiks pakeisti tik stimuliatoriaus dėžutę, stimuliacijos laidai nebus keičiami. Maitinimo elementas veikia apie 6-10 metų. Prieš bet kokias medicinines procedūras pasakykite gydytojui, stomatologui ar kitam specialistui, kad turite širdies stimuliatorių. Dauguma stomatologinių ar medicininių procedūrų nepakenks širdies stimuliatoriui, tačiau kai kurių procedūrų metu gali prireikti papildomų atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti galimų trikdžių. Kartais stimuliatoriai gali būti aptikti oro uosto metalo detektorių, tačiau stimuliatoriaus jie neišderina. Prieš patikrą informuokite aviacijos saugumo darbuotoją, kad turite širdies stimuliatorių.

Širdies resinchronizacinis gydymas arba biventrikuliniselektrokardiostimuliatorius reikalingas tuomet, jeigu elektriniai impulsai, lemiantys širdies susitraukimą ir atsipalaidavimą, suveikia nepakankamai tiksliai ir greitai. Tuomet kairysis skilvelis susitraukia akimirką vėliau nei dešinysis, o normaliai jie turėtų susitraukti tuo pačiu metu. Širdies resinchronizacinis gydymas užtikrina tolygesnį abiejų skilvelių susitraukimą, todėl išstumiamas iš širdies kraujo kiekis padidėja. Gydytojas šį sutrikimą gali įvertinti iš elektrokardiogramos arba širdies ultragarsinio tyrimo.

ŠRG – tai ne tas pats, kas širdies stimuliatorius. Šis prietaisas užtikrina abiejų skilvelių vienmomentį susitraukimą, dėl to pagerėja kairiojo skilvelio susitraukimas. Tai padidina širdies darbo našumą. Biventrikulinis stimuliatorius skiriasi nuo įprastinio stimuliatoriaus, kuris veikia tik dešinįjį skilvelį ir kontroliuoja širdies ritmą. Šis prietaisas ne tik sumažina širdies nepakankamumo simptomus, bet taip pat prailgina gyvenimo trukmę. Kartais gali reikėti ir biventrikulinio stimuliatoriaus ir implantuojamojo kardioverterio-defibriliatoriaus, tuomet implantuojamas vienas kombinuotas aparatas.

Kaip ir kurioje vietoje šis aparatas bus implantuotas?

Širdies resinchronizacinio gydymo aparatas yra panašaus dydžio kaip įprastas stimuliatorius. Šis aparatas implantuojamas vietinės nejautros metu poraktikaulinėje srityje, o stimuliacijos laidai nuvedami į širdį. Procedūra trunka apie 1-2 val. Stimuliacijos laidai per peties veną rentgenui kontroliuojant nuvedami iki reikiamos širdies kameros ir saugiai prisiuvami peties srityje. Tuomet laidai prijungiami prie biventrikulinio stimuliatoriaus ir jis patalpinamas į vadinamąją „kišenę“, tarpelį tarp odos ir krūtinės raumens. Nustatoma, koks elektros energijos kiekis reikalingas, kad širdis susitrauktų.

Kaip aš jausiuosi po procedūros?

Toje pusėje, kur implantuotas aparatas, po procedūros galima jausti skausmą, diskomfortą, gali atsirasti kraujosrūvų, bet tai laikina ir praeina per kelias dienas. Jau pirmosiomis dienomis po implantacijos galima nedaug judėti, o maždaug per 2-4 savaites sugrįžti prie įprastinės veiklos. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris patikrins biventrikulinio stimuliatoriaus parametrus bei maitinimo elemento būklę. Keičiant maitinimo elementą, prireiks pakeisti tik biventrikulinio stimuliatoriaus dėžutę, stimuliacijos laidai nebus keičiami. Maitinimo elementas veikia apie 5-7 metus. Prieš bet kokias medicinines procedūras pasakykite gydytojui, stomatologui ar kitam specialistui, kad turite širdies biventrikulinį stimuliatorių. Dauguma stomatologinių ar medicininių procedūrų jam nepakenks, tačiau kai kurių procedūrų metu gali prireikti papildomų atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti galimų trikdžių. Kartais biventrikuliniai stimuliatoriai gali būti aptikti oro uosto metalo detektorių, tačiau aparato jie neišderina. Prieš patikrą informuokite aviacijos saugumo darbuotoją, kad turite širdies biventrikulinį stimuliatorių. 

Naudojami du širdies resinchronizacinės terapijos aparatų tipai:

  • ŠRG – S (širdies resinchronizacinės terapijos aparatas kartu su stimuliatoriaus funkcija),
  • ŠRG – D (širdies resinchronizacinės terapijos aparatas kartu su kardioverterio-defibriliatoriaus funkcija).

Kardioverteris-defibriliatorius – tai prietaisas, panašus į stimuliatorių, skirtas nuolatinei širdies ritmo kontrolei. Jis „jaučia“, kada sutrinka širdies ritmas ir jei šis sutrikimas nėra labai rimtas,siunčia seriją trumpų, neskausmingų impulsų, kad būtų atstatytas ritmą. Jei širdis sustoja ar ištinka pavojingas gyvybei ritmo sutrikimas, kardioverteris-defibriliatorius tai atpažįsta ir sukelia nestiprų elektrinį šoką, vadinamą kardioversiją. Jei reikia, šis aparatas gali sukelti stiprų elektrošoką širdžiai, vadinamąją defibriliaciją.

Kardioverteris-defibriliatorius dažniausiai taikomas žmonėms, kuriems yra didelė širdies skilvelių ritmo sutrikimų rizika. Šie ritmo sutrikimai gali būti staigios mirties priežastimi.

Tyrimai parodė, kad kai kuriems širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms šie aparatai prailgina išgyvenamumą. Kartais gali reikėti ir biventrikulinio stimuliatoriaus ir kardioverterio-defibriliatoriaus, tuomet implantuojamas vienas kombinuotas aparatas.

Kaip ir kurioje vietoje šis aparatas bus implantuotas?

Kardioverteris-defibriliatorius implantuojamas vietinės nejautros metu poraktikaulinėje srityje, o stimuliacijos laidai nuvedami į širdį. Procedūra trunka apie 1-2 val. Stimuliacijos laidai per peties veną rentgenui kontroliuojant nuvedami iki reikiamos širdies kameros ir saugiai prisiuvami peties srityje. Tuomet laidai prijungiami prie kardioverterio-defibriliatoriaus ir jis patalpinamas į vadinamąją „kišenę“, tarpelį tarp odos ir krūtinės raumens. Nustatoma, koks elektros energijos kiekis reikalingas, kad širdis susitrauktų.

Kaip aš jausiuosi po procedūros?

Toje pusėje, kur implantuotas aparatas, po procedūros galima jausti skausmą, diskomfortą, gali atsirasti kraujosrūvų, bet tai laikina ir praeina per kelias dienas. Jau pirmosiomis dienomis po implantacijos galima nedaug judėti, o maždaug per 2-4 savaites sugrįžti prie įprastinės veiklos. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kuris patikrins kardioverterio-defibriliatoriaus parametrus bei maitinimo elemento būklę. Keičiant maitinimo elementą, prireiks pakeisti tik kardioverterio -defibriliatoriaus dėžutę, stimuliacijos laidai nebus keičiami. Maitinimo elementas veikia apie 5-7 metus. Prieš bet kokias medicinines procedūras pasakykite gydytojui, stomatologui ar kitam specialistui, kad turite širdies kardioverterį-defibriliatorių. Dauguma stomatologinių ar medicininių procedūrų jam nepakenks, tačiau kai kurių procedūrų metu gali prireikti papildomų atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti galimų trikdžių. Kartais kardioverteris-defibriliatorius gali būti aptiktas oro uosto metalo detektorių, tačiau aparato jie neišderina. Prieš patikrą informuokite aviacijos saugumo darbuotoją, kad turite širdies kardioverterį-defibriliatorių. 

Yra naudojami du implantuojamųjų kardioverterių-defibriliatorių tipai:

  • Vienos kameros kardioverteris-defibriliatorius.
  • Dviejų kamerų kardioverteris-defibriliatorius.

Kodėl ji atliekama?

Jei viena iš širdį maitinančių vainikinių arterijų yra susiaurėjusi ar užkimšta, sutrinka kraujo tėkmė ir tai sukelia anginą ar širdies smūgį. Rezultatas?Vystosi širdies nepakankamumas. Dėl aortos – vainikinės jungties operacijos kraujo tėkmė apeina kliūtį ir širdis gali normaliai funkcionuoti. 

Kaip tai atliekama?

Operacijos metu žmogus yra prijungtas prie aparato, kuris tiekia kraują smegenims ir kūnui, kol chirurgas paima sveiką kraujagyslę iš kitos kūno vietos (kojos ar krūtinės sienos) ir prijungs ją prie užsikimšusios kraujagyslės taip, kad apeitų kliūtį. Procedūra paprastai trunka apie 3 valandas, bet gali trukti ir ilgiau priklausomai nuo to, kiek šuntų reikia padaryti. 

Klausimai, kuriuos reikia užduoti gydytojui: 

  • Kokia operacijos rizika?
  • Ar prieš operaciją reikalinga vainikinių arterijų ištyrimas?
  • Ar reikalinga speciali dieta po operacijos?
  • Kiek laiko truks sveikimas?
  • Kokie randai liks po operacijos?
  • Koks fizinis aktyvumas bus galimas po operacijos?
  • Kokius reikės vartoti vaistus?

Kodėl ji atliekama? 

Širdies nepakankamumas gali būti sukeltas vožtuvo patologijos. Vožtuvai užtikrina kraujo tėkmę širdyje viena puse. Vožtuvai gali susiaurėti, jų funkcija gali būti nepakankama arba galimi abu sutrikimai. Jeigu vožtuvai tinkamai nefunkcionuoja, širdis perkraunama ir tai gali sukelti širdies nepakankamumą. Tokia patologija gali būti koreguojama operacija, tačiau operacija nebus atlikta, jei rizika yra didesnė nei galima nauda.

Kaip tai atliekama?

Operacijos metu žmogus yra prijungtas prie aparato, kuris tiekia kraują smegenims ir kūnui, kol pakitęs vožtuvas bus išimtas ir pakeistas kitu. Gydytojas aptars su jumis koks vožtuvas yra tinkamiausias: 

  • Metalinis ar plastikinis vožtuvas;
  • vožtuvas, suformuotas iš žmogaus ar gyvulio (dažniausiai kiaulės) audinių;
  • donoro vožtuvas.

Po procedūros gali tekti naudoti vaistus antikoaguliantus, siekiant išvengti kraujo krešulių prie naujojo vožtuvo. Jei naudojami biologiniai vožtuvai, dažniausiai to neprireikia. Siekiant išvengti vožtuvo infekcijos, prieš ateityje atliekamas kitas operacijas tikėtina, reikės antibiotikų.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti gydytojui: 

  • Kokia operacijos rizika?
  • Kiek laiko reikės praleisti ligoninėje?
  • Kiek laiko truks sveikimas?
  • Koks fizinis aktyvumas bus galimas po operacijos?
  • Kokius reikės vartoti vaistus?

Kodėl ji atliekama? 

Esant sunkiam širdies nepakankamumui, kai kiti gydymo metodai neveiksmingi ir nėra sunkių kitų ligų, gali būti atlikta širdies tranplantacija. Deja, gali tekti laukti kelis mėnesius ar net metus, kol atsiras tinkama donoro širdis. Širdies transplantacija gali prailginti gyvenimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau pacientai yra nuodugniai tiriami ir vertinami prieš įtraukiant juos į kandidatų sąrašą.

Kaip tai atliekama?

Širdies transplantacijos operacija yra sudėtinga ir trunka nuo keturių iki dešimtiems valandų. Operacijos metu žmogus yra prijungtas prie aparato, kuris tiekia kraują smegenims ir kūnui, kol sena širdis bus pašalinta ir kraujagyslės bus prijungtos prie naujos širdies. 

Po operacijos pacientas yra stebimas siekiant įsitikinti, kad organizmas neatmeta naujos širdies.

Taip pat po operacijos reikia nuolat naudoti medikamentus, saugančius nuo atmetimo reakcijos.

  • Kiek laiko reikės praleisti ligoninėje?
  • Kiek laiko truks sveikimas?
  • Koks fizinis aktyvumas bus galimas po operacijos?
  • Kokius reikės vartoti vaistus?

PARAŠYKITE MUMS

Siunčiama

© ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲJŲ ASOCIACIJA

Log in with your credentials

Forgot your details?