TIESA IR MITAI

TIESA IR MITAI

Širdies nepakankamumas – negydomas.

MITAS.

Šiuo metu taikomi gydymo būdai yra efektyvūs. ŠN progresavimas stabdomas ar jo išvengiama. Gydant dažnai regresuoja kairiojo širdies skilvelio remodeliacija ir mažėja natriuretinių peptidų kiekis kraujyje. Vaistų ir prietaisų panaudojimas susilpnina ŠN simptomus ir požymius. Išvengiama kartotinių hospitalizacijų ir pailginamas išgyvenamumas.

Širdies nepakankamumas vargina vis daugiau žmonių.

TIESA.

Europoje ŠN serga apie 2 proc. suaugusiųjų populiacijos – daugiau nei 15 milijonų žmonių. ŠN nustatoma 6-10 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų. Europos ir Šiaurės Amerikos 40 metų amžiaus gyventojo rizika susirgti ŠN – 1:5.

Lietuvoje sergančiųjų ŠN – daugiau nei 120 000.

Jei jautiesi gerai, vaistų nereikia vartoti visą gyvenimą, pakaks ir mėnesį.

MITAS.

ŠN gydymas yra individualus, ilgalaikis. Taip siekiama mažinti simptomus, pagerinti funkcinę paciento būklę ir gyvenimo kokybę, prailginti gyvenimą, sumažinti staigios mirties riziką.

Širdies nepakankamumas gali baigtis mirtimi.

TIESA.

ŠN – negalią sukelianti mirtina liga. Bendruomenių registro duomenimis, 30–40 proc. ligonių miršta per metus nuo diagnozės nustatymo, o 60–70 proc. – per 5 metus. Dar didesnis mirštamumas registruojamas po hospitalizacijų, kai ŠN yra paskutinėse stadijose, mirštamumas yra didesnis, nei daugelio vėžinių ligų.

Širdies nepakankamumas yra normali organizmo senėjimo būsena.

MITAS.

Nors ŠN serga daugiau vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tai nėra senėjimo proceso dalis.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai diagnozuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, hipertenzija, koronariniai sindromai, širdies ritmo sutrikimai, inkstų funkcijos nepakankamumas, cerebrovaskulinė patologija, mažakraujystė. Šios būklės padidina ŠN išsivystymo riziką.

Jei jums diagnozuotas širdies nepakankamumas, jūs negalite sportuoti.

MITAS.

Fizinis aktyvumas gerina ŠN išeitis.

Būtina kasdieninė mankšta, individualiai parenkant treniravimo metodikas. Reguliarus mankštinimasis mažina bendrojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina didelio tankio lipoproteinų, gerojo cholesterolio kiekį, mažina insulino rezistenciją, gerina gliukozės toleravimą, apsaugo nuo metabolinio sindromo, antrojo tipo cukrinio diabeto, teigiamai veikia krešėjimo sistemą.

Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Be to, tai būtina nutukimo gydymo programos dalis.

Efektyvus fizinis treniravimas gerina pacientų gyvenimo kokybę, funkcinį pajėgumą ir retina hospitalizacijas dėl ŠN.

Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus vyrai.

MITAS.

Vyresnių kaip 65 metų žmonių sergamumas ŠN siekia iki 6-10proc. ŠN dažniau diagnozuojamas moterims (62–66 proc.).

2011 metais Lietuvoje iš visų mirusių vyrų,  beveik pusė (48 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, o moterų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė net 65 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos tapo pagrindine moterų  mirties priežastimi. Visame pasaulyje kalbama apie aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos – didžiausia jų sveikatos problema. Rūkymas, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų vartojimas, psichosocialinis stresas gali baigtis moters sveikatos pablogėjimu. Taip pat širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina kontraceptikai. Vienas svarbių rizikos veiksnių – padidėjusi klubų ir liemens apimtis, netinkama mityba.

Šiandienos pasaulyje gausu perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina moters organizmą maistinėmis medžiagomis. Dauguma moterų vartodamos šiuos produktus ignoruoja tokius produktus kaip švieži vaisiai ir daržovės. Neigiamą įtaką sveikatai turi ir įvairių dietų laikymasis. Jei kūno masės indeksas nėra aukštas, sumažėja ir rizika susirgti šiomis ligomis.

Kai kurios moterys nemėgta aktyvios veiklos, jas tenkina sėslus gyvenimo būdas. Nepakankamas fizinis krūvis – labai svarbus rizikos veiksnys ŠN vystymuisi ir progresavimui.

Aš nieko negaliu pakeisti, kad nesirgčiau širdies kraujagyslių ligomis.

MITAS.

Širdies ligų riziką galima sumažinti 80 proc., pradėjus sveikai gyventi, atsisakant žalingų faktorių, teisingai maitinantis, mankštinantis, siekiant patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, pakankamai pailsint.

© ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲJŲ ASOCIACIJA

Log in with your credentials

Forgot your details?