Sergantiems širdies nepakankamumu – daugiau dėmesio ir specializuota pagalba

prof. Jelena ČelutkienėŠirdies nepakankamumas, daug gyvybių nusinešanti liga, kurios grėsmė Lietuvoje iki šiol nebuvo pakankamai rimtai vertinama, sulaukė daugiau dėmesio. Pradėjo veikti pirmieji specializuoti širdies nepakankamumo gydymo kabinetai, sergantieji susibūrė į organizaciją, o Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojai kardiologei prof. Jelenai Čelutkienei tapus Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare gydymo naujienos mus pasieks dar greičiau. Apie visa tai – pokalbyje su J. Čelutkiene.

Statistikos verdiktas negailestingas: vienas iš penkių vyresnių nei 40 metų žmonių gyvenimo eigoje suserga širdies nepakankamumu, pusė pacientų miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, o dešimties metų ribą pasiekia tik ketvirtadalis. Jūs raginate nenuleisti rankų ir pirmieji rezultatai jau matomi: duris atvėrė pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai. Kokia pagalba juose teikiama?

Šia sunkia liga sergantiems žmonėms tenka išmokti su ja gyventi ir ją valdyti, o tai yra nemažas iššūkis. Jį įveikti jiems padeda specializuotus tobulinimosi kursus baigę gydytojai kardiologai ir slaugytojai, kurie dirba širdies nepakankamumo kabinetuose. Paruoštos 28 specialistų komandos, pirmieji kabinetai trijose gydymo įstaigose jau atidaryti: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriuje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologinės ambulatorijos skyriuje ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Vilniuje pacientus šiame kabinete konsultuoja 4 širdies nepakankamumo srityje besispecializuojantys kardiologai: doc. Alfredas Rudys, dr. Gitana Zuozienė, dr. Vytė Maneikienė ir aš pati, bei keturios slaugytojos – Edita Lycholip, Nomeda Minkevičienė, Genovaitė Steckienė ir Marta Filipova. Alytuje dirba gydytojas kardiologas Mindaugas Kundrotas, neseniai baigęs rezidentūrą Vilniuje, su dideliu entuziazmu ėmėsi šio darbo, jam talkina patyrusi slaugytoja Elvyra Klusaitienė, baigusi mūsų organizuotus mokymus. Puiki komanda susibūrė ir Kaune vadovaujant prof. Aušrai Kavoliūnienei. Įspūdžiai po kursų labai geri, slaugytojos tikrai nuoširdžiai ir su dideliu noru mokėsi. Jų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje visiškai naujas, jos tampa lygiavertėmis gydytojų partnerėmis. Taip artėjame prie Europos standartų, toks ir buvo šio projekto tikslas.

Gydytojui kardiologui dirbti su širdies nepakankamumu sergančiais ligoniais tampa žymiai lengviau, nes slaugytoja padaro didelę darbo dalį. Jau pirmosios konsultacijos metu ji surenka trumpą anamnezę, įvertina ligonio skundus, pagrindinių širdies nepakankamumo simptomų ir požymių pasireiškimą (dusulį, širdies plakimą, nuovargį, edemas), kasdienę veiklą, fizinio krūvio toleravimą, matuoja arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimo dažnį, svorį, pilvo apimtį, atlieka bioimpedanso (kraujotakos rodiklių) tyrimą, atlieka 6 minučių ėjimo testą, skiria kraujo mėginius, registruoja laboratorinių ir klinikinių tyrimų rodiklius, vertina nuokrypius, užpildo savirūpos ir gyvenimo kokybės klausimynus. Tai tiesiog puiku, kardiologas daugelį šių veiksmų anksčiau turėdavo daryti pats, bet daug ko nedarydavo, nes pritrūkdavo laiko. Be to, apie valandą (pusę konsultacijos trukmės) pacientas mokomas, kaip gyventi su šia liga. Paslauga teikiama tiems, kurie gydėsi ligoninėje, jiems per metus skiriamos keturios konsultacijos. Mano požiūriu, teigiami pokyčiai yra akivaizdūs.

Kiek dar kabinetų turėtų pradėti veikti artimiausiu metu?

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos prof. A. Kavoliūnienės iniciatyva rugsėjo pabaigoje susibūrė visos mokymuose dalyvavusios komandos pasikalbėti, pasidalinti įspūdžiais. Paaiškėjo, kad nemažai gydymo įstaigų yra pasiruošusios atidaryti šiuos kabinetus, tikimės, kad šis susitikimas dar neapsisprendusias paskatins tai padaryti. Jau dirbančios šiuose kabinetuose slaugytojos pasakojo apie savo patirtį, pirmuosius pacientus. Dauguma pacientų, kaip mes ir prognozavome, labai sunkūs, daugelis iš jų balansuoja ties riba vėl pakliūti į ligoninę. Jiems skiriamos konsultacijos kas dvi savaites, stengiamasi stabilizuoti jų būklę koreguojant gydymą, stebimi svarbiausi sveikatos rodikliai. Naujoji paslauga orientuota į pacientus, kuriems liga jau nustatyta ir kurie gydėsi ligoninėje, jie yra ypatingos rizikos grupėje, nes apie 30 proc. per pirmuosius tris mėnesius vėl į ją sugrįžta. Santariškių klinikų viename širdies nepakankamumo kabinete esame suplanavę per dieną priimti tris pacientus. Daugiau nesuspėjame, kadangi naujų etatų nėra įsteigta, slaugytojoms šis darbas yra papildomas, todėl jam gali skirti tik tam tikrą dalį laiko. Daug kas remiasi entuziazmu. Šios paslaugos teikimo sėkmei didelę reikšmę turi ir jos įkainis. Tretinio lygio įstaigos (Santariškių ir Kauno klinikos) jau kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą, prašydamos jį padidinti, nes konsultacijos metu atliekame nemažai tyrimų, tarp jų ir natriuretinio peptido, kuris ypač svarbus, nes leidžia tiksliai monitoruoti ligos sunkumą ir jos paūmėjimus. Tačiau jis gana brangus, be to, turime sekti ir kitus rodiklius. Todėl įkainis gali nepadengti paslaugos išlaidų. Tai dalį įstaigų stabdo, jos nesiryžta kabinetų atidaryti.

Kokios kitos kliūtys iškyla?

Sveikatos priežiūros įstaigos turi skirti atskirą kabinetą ir įsigyti reikiamą įrangą. Jame turi būti automatinis arterinio kraujo spaudimo matavimo aparatas, svorio ir ūgio matuoklis, pulsoksimetras, žingsniamačiai, fonendoskopas. Taip pat reikalingas neinvazinio hemodinaminio monitoravimo prietaisas, kuris leidžia įvertinti svarbius paciento sveikatos rodiklius. Jis kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Noriu pabrėžti, norint teikti šią paslaugą, svarbu, kad būtų paruoštas personalas. Sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja projekte skirdama įstaigoms finansavimą šiems kabinetams įrengti. Numatoma panaudoti Europos struktūrinių fondų pinigus. Planuojama paremti 29 tokius kabinetus. Sudarytas įstaigų sąrašas, kurios gaus finansinę paramą šiam tikslui. Tai būtų paskatinimas atidaryti daugiau širdies nepakankamumo kabinetų.

Ką turėtų žinoti pacientai, norintys gauti šią paslaugą?

Ligoniai turi suprasti, kad tai yra reali galimybė pagerinti gyvenimo kokybę ir valdyti ligą. Padedant kvalifikuotiems specialistams tai padaryti žymiai lengviau, pasiekiama geresnių rezultatų. Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad širdies nepakankamumo valdymo programos pacientų mirtingumą sumažina net 20 proc., apie 25 proc. sumažėja grįžimo į ligoninę atvejų. Lietuvoje dėl šios ligos kasmet hospitalizuojama apie 17 – 18 tūkst. žmonių, jų gydymo ligoninėje kaštai 2013 m. siekė 75 mln. litų. Širdies nepakankamumas yra pagyvenusių žmonių liga, todėl jų gydymas visuomenei senėjant yra vis didesnis iššūkis. Problema, kad norėdamas patekti į šį kabinetą sergantysis turi gauti gydytojo kardiologo siuntimą, tačiau kol kas dar ne visi medikai Lietuvoje – šeimos gydytojai, kardiologai, vidaus ligų specialistai žino apie šią naują paslaugą ir ką turi padaryti, kad jų pacientas ją gautų. Mes stengiamės žinią apie šią naujieną skleisti kuo plačiau, informuoti apie ją Lietuvos kardiologų draugijos renginiuose, šeimos ir kitų sričių gydytojams skirtose konferencijose.

Neseniai buvote išrinkta Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare. Tapote pirmąja lietuve kardiologe, kuriai patikėtos tokios aukštos pareigos. Kuo jos svarbios Lietuvai?

Širdies nepakankamumo asociacija yra didžiausia ir stipriausia iš dukterinių Europos kardiologų draugijos organizacijų tiek pagal narių skaičių, tiek pagal rėmimo ir veiklos apimtis. Širdies nepakankamumo gydymas – viena iš sparčiausiai besivystančių kardiologijos sričių dėl nuolat atsirandančių naujienų, kuriami ne tik inovatyvūs vaistai, bet ir prietaisai, įranga. Valdybą, kuri yra organizacijos branduolys, sudaro apie 20 žmonių, tad pareigos gana aukštos. Tai, kad jos patikėtos man, maloniai nustebino. Tai tikrai aukštas įvertinimas ir pripažinimas, nes asociacijoje yra daug narių iš kitų šalių, labiau pripažintų akademinių ir gydymo įstaigų. Manau, įtakos turėjo keli faktoriai, pastaruoju metu siekiama integruoti į valdybą daugiau narių iš skirtingų valstybių, ne mažiau svarbus ir Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės, kuriai vadovauju, aktyvumas, entuziazmas, atlikti darbai. Labai daug prie to prisidėjo prof. A. Kavoliūnienė, kuri darbo grupei vadovavo 12 metų nuo jos įkūrimo. Ji mums atvėrė vartus į Europą ir iškėlė veiklos kartelę labai aukštai. Surengta nemažai sėkmingų renginių, tarp jų ir Baltijos šalių širdies nepakankamumo kongresas, man teko ne vienerius metus dalyvauti Europos nacionalinių širdies nepakankamumo draugijų vadovų susitikimuose. Mūsų darbo grupė kelis kartus laimėjo prizą už aktyvumą organizuojant renginius, skirtus Europos širdies nepakankamumo dienai. Tai man didžiulė garbė, nes teks dirbti su Europos lyderiais šioje srityje, su tais, kurie rengia gydymo gaires, formuoja širdies nepakankamumo gydymo politiką, šios subspecialybės prestižą. Pirmą kartą į tokias aukštas pareigas pateko Lietuvos atstovas.

Kokie svarbiausi darbai numatyti Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos darbotvarkėje?

Pagrindinė organizacijos veikla yra kongresų organizavimas, vienas didelis kongresas kiekvienais metais skiriamas klinikinei sričiai, antrasis – baziniams mokslams, per jį ateina visos naujienos. Kaip valdybos narė dalyvauju formuojant ateinančių metų kongresų programas. Taip pat leidžiamas žurnalas, kurio citavimo indeksas yra vienas aukščiausių. Viena iš visus narius labiausiai jungiančių veiklų yra planuojama didžiulė nauja programa Global heart failure awareness. Jos tikslas – kuo plačiau Europos šalyse paskleisti teisingą suvokimą apie šią ligą, keisti mūsų sugebėjimą ją valdyti. Tai svarbu, nes širdies nepakankamumo paplitimo mastai daugelio ekspertų prilyginami epidemijai. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė taip pat jaučia, kad kartą per metus organizuojamo Europos širdies nepakankamumo dienai skirto renginio šviesti visuomenei toli gražu nepakanka. Tokios pavienės bangos negali iš esmės pakeisti situacijos, taigi, kuriamas bendras veiksmų planas, tai bus daroma visose šalyse vienu metu ir su plačiu užmoju. Širdies nepakankamumo asociacija jungiasi ir prie naujos Europos Parlamento iniciatyvos, skirtos širdies nepakankamumo suvokimo gerinimui. Ja siekiama paveikti šalių sveikatos politikus, kad skirtų daugiau dėmesio ir svaresnę finansinę paramą šiai sveikatos problemai. Tai aktualu ir Lietuvai, nes galėtų pagreitinti mūsų pradėtų iniciatyvų įgyvendinimą. Kadangi yra daug naujovių, Širdies nepakankamumo asociacija nuolatos ruošia gaires, rengia nemažai publikacijų. Daug dėmesio skiriama gydytojų mokymui nuotoliniu būdu, pagal tam tikrus modulius, kad organizacijos nariai gautų naujausią informaciją, galėtų įsisavinti gydymo naujoves. Valdyba rūpinasi specialistų sertifikavimu, kuria ir tvirtina mokymo standartus, pagal kuriuos turi būti rengiami specialistai. Taigi, veiklos yra tikrai labai daug.

Dar viena naujiena – neseniai įsteigta Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų organizacija. Kokį vaidmenį ji turėtų atlikti?

Širdies nepakankamumo darbo grupė seniai matė pacientų organizacijos poreikį, nes jos veikla keičiant ligonių gyvenimo būdą ir gerinant jų gyvenimo kokybę gali būti daug efektyvesnė. Sergantiesiems, jų šeimų nariams atsiveria naujos galimybės vieniems iš kitų mokytis, perimti idėjas, dalintis patirtimi, ne mažiau svarbus ir psichologinis palaikymas. Komunikacija „gydytojas – pacientui“ turi savo specifiką, ne visada tarp jų yra atviros durys informacijos srautui. Gydytojai dažnai reikalauja iš pacientų paklusnumo, pavyzdingumo, kaip mokytojai iš mokinių, tuo tarpu kontaktas „pacientas – pacientui“ turi daug privalumų, atsiranda asmeninis ryšys, o kartu ir didesnis noras priimti naujas žaidimo taisykles, išmokti gyventi pagal jas, daryti kaip kiti, kaip geriau tau. Ši liga ypatinga tuo, kad ypač daug pastangų turi įdėti pats žmogus, neužtenka laiku išgerti gydytojo išrašytas tabletes. Todėl labai džiaugiamės, kad atsirado aktyvių žmonių pacientų tarpe, kurie ėmėsi iniciatyvos. Organizacijai vadovauja Tatjana Pirmaitienė. Mes delegavome vieną Širdies nepakankamumo darbo grupės narį, gydytoją Astą Grigaliūnienę, kurios vaidmuo bus labiau konsultacinis, suteikiant pagalbą iš medikų pusės esant poreikiui. Labai svarbu kad, kartu su nauja organizacija atsirado ir internetinis puslapis, kuriame mums padedant sukaupta daug naudingos informacijos ligoniams ir jų šeimų nariams. Tikimės, kad jis bus gyvas, atspindės naujienas, veiklą, bus įkvepiančių ligonių istorijų. Užsienyje savipagalba tarp pacientų yra daug labiau išvystyta. Tačiau kalbant apie širdies nepakankamumu sergančius žmones, ir kitose šalyse jas vienijančios organizacijos pradėjo kurtis neseniai. Viena iš priežasčių – dauguma jų yra vyresnio amžiaus (vidurkis 75 – 77 m.), todėl jiems sunkiau burtis. Mūsų šalyje organizaciją įsteigė jaunesni ligoniai, nes norint išplėtoti jos veiklą reikia aktyvumo, o liga sunki ir gana daug sergančiųjų jaučiasi prastai. Smagu, kad šioje srityje taip pat esame tarp lyderių.

Ne mažiau aktualu, kad pacientų organizacija įsitrauktų į judėjimą už teisę gydytis inovatyviais vaistais, naujomis medicininėmis priemonėmis, kurios lemia ilgesnę gyvenimo trukmę ir geresnę gyvenimo kokybę. Visada šioje srityje iškyla finansavimo problema, vyksta aršios diskusijos, kaip paskirstyti pinigus. Įtakos sprendimams turi ir pacientų nuomonė, jeigu jų balsas girdimas, tikimybė, kad į tai bus atsižvelgta išauga. Tačiau būtina sąlyga – pacientai turi būti gerai informuoti, ir čia taip pat matau juos vienijančios organizacijos svarbų vaidmenį. Pacientų ir visos visuomenės švietimas turi tapti viena iš prioritetinių jos veiklos sričių. Europos širdies nepakankamumo asociacijos iniciatyva atliktas pacientų žinių tyrimas atskleidė, kad jos dažniausiai gana ribotos, net kalbant apie ligos simptomus, o apie gydymą tuo labiau. Mūsų pacientams įprasta, kad jie net neprisimena vaistų, kuriuos naudoja, pavadinimo, jau nekalbant apie vartojimo tikslą, įtaką savijautai ir gyvybės išsaugojimui, tarsi tai būtų nesvarbu ir to jiems nepriklausytų žinoti. Mūsų, medikų siekis yra šias žinių spragas užpildyti, didinti jų sąmoningumą, o jei prie to prisidės ir organizacija, to pasieksime greičiau. Lietuvos gyventojams dar nėra prieinamos visos gydymo naujovės, kol kas negalime skirti naujausio preparato, gana plačiai naudojamo kitose šalyse, tuo tarpu kuo anksčiau jį pradedama vartoti, tuo geresni rezultatai. Modernių implantuojamų prietaisų prieinamumas taip pat ribotas dėl didelių kainų, turiu galvoje kombinuotus prietaisus, kuriuos sudaro širdies stimuliatorius, sinchronizuojantis širdies veiklą ir defibriliatorius, apsaugantis nuo staigios mirties.

Kiek Lietuvoje yra žmonių, sergančių širdies nepakankamumu ir ar jų daugėja?

Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 120 tūkst. asmenų serga širdies nepakankamumu, ir pagal ekspertų prognozes šis skaičius tolygiai didės. Širdies nepakankamumas – tai piktybinis susirgimas, nes po diagnozės nustatymo per penkerius metus pusė pacientų miršta. Ypač bloga prognozė būdinga tiems, kurie atsiduria ligoninėje dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo. Bendroje pasaulio populiacijoje tokių ligonių yra apie 2 proc., Lietuvoje jų gali būti apie 3 – 4 proc. Taip pat manome, kad daug atvejų yra nenustatyti. Lietuvai būdinga tai, kad ši liga nustatoma gana vėlai.

Kodėl taip atsitinka, trūksta žinių, ar ignoruojame simptomus?

Matome, kad žinių trūksta ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir kitų sričių gydytojams. Nerimą kelia tai, kad nemaža dalis sergančiųjų net tiksliai nežino, kuo jie serga, nežino, kokie širdies nepakankamumo, jo paūmėjimo požymiai. Tuo tarpu laiku į juos sureagavus padedant gydytojams ir slaugytojams galima sustabdyti ligos progresavimą, sugrąžinti paciento organizmą į stabilią būklę, išvengti gydymosi ligoninėje. Kiekviena hospitalizacija sutrumpina ligonių gyvenimą. Tai ypač svarbu, kadangi šios ligos prognozės labai nepalankios. Susiduriame su problema, kad ligoniai nesilaiko gydytojų nurodymų, nevartoja paskirtų vaistų. Jie gydomi 4 – 5 vaistais ir reguliarus sisteminis jų naudojimas būtinas iki gyvenimo pabaigos. Žmonėms reikia pagalbos, kad tai suprastų, prisitaikytų prie pašalinio vaistų poveikio, išmoktų juos vartoti. Yra duomenų, kad trečdalis ir net daugiau ligonių hospitalizacijų įvyksta dėl nutraukto gydymosi. Taip pat pacientams trūksta supratimo, kad gyvenant su šia liga reikia keisti ir gyvenimo būdą. Svarbu save stebėti, reguliariai matuoti pulsą, kraujospūdį, palaikyti tinkamą svorį, mažiau gerti skysčių, mažinti druskos kiekį.

Priminkite, kokie yra pirmieji širdies nepakankamumo požymiai?

Daugelis neįvertina atsiradusio dusulio, pablogėjusios krūvio tolerancijos, dažnai manoma, kad tai natūralus senėjimas, o ne sveikatos pablogėjimas. Nemažai šeimos gydytojų taip pat nepakankamai įvertina šios ligos simptomus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dusulys iš pradžių jaučiamas tik didesnio fizinio krūvio metu, po to ir įprastinio krūvio, o vėliau vis mažesnio krūvio metu. Prieš ligos paūmėjimą daugelio pacientų savijauta palaipsniui blogėja kelias savaites, tačiau jie į tai numoja ranka. Tikisi, kad praeis savaime ir nesikreipia į šeimos gydytoją. Grėsmingas simptomas yra dusulys naktį. Jį pajutus į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant. Taip pat laipsniškai atsirandantis kojų tinimas, kai kurie pacientai atvyksta su didžiuliais kojų, pilvo patinimais. Dar vienas požymis – greitas nuovargis, kai kuriems pasidaro sunku net užlipti laiptais, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas krūvio metu, galvos svaigimas. Šie požymiai nėra labai specifiniai, tai klaidina.

PARAŠYKITE MUMS

Siunčiama

© ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲJŲ ASOCIACIJA

Log in with your credentials

Forgot your details?