Esant širdies nepakankamumo požymiams bei simptomams, skubiai kreipkitės į gydytoją. Įvertinant Jūsų išsakytus simptomus, bus atkreiptas dėmesys į esamas ir persirgtas ligas, fizinį aktyvumą, mitybą, kvėpavimą, miegą, įpročius. Labai svarbu būti savikritišku ir kiek įmanoma tiksliau atsakyti į užduodamus klausimus, kad medikai galėtų nustatyti tikslią diagnozę, ligos priežastis ir parinkti geriausią gydymo taktiką.
• Įvertinama odos spalva ir temperatūra.
• Apskaičiuojamas kūno masės indeksas.
• Pamatuojamas kraujospūdis ir pulsas. Kylant kraujospūdžiui, dažnėja širdies veikla.
• Įvertinamos kaklo venos. Atkreipiamas dėmesys į galimai atsiradusį kaklo venų išsiplėtimą ir pulsavimą.
• Stetofonendoskopu išklausomi širdies tonai, papildomi ūžesiai, kvėpavimas plaučiuose.
• Apžiūrimas pilvas, kuris gali būti padidėjęs dėl susikaupusių skysčių.
• Apžiūrimos kulkšnys ir kojos. Šios gali būti patinusios dėl skysčių sankaupos.
Elektrokardiograma (EKG) yra tyrimas, kuris registruoja širdies ritmą ir širdies laidžiosios sistemos elektrinį aktyvumą. Reaguodama į elektrinius impulsus, širdis susitraukinėja. EKG parodo širdies susitraukimų ritmą ir greitį. Tai neskausmingas, maždaug 5 minutes užtrunkantis tyrimas. Elektrokardiogramos užrašymas nesukelia elektrinio šoko ir jokiu būdu niekaip kitaip neveikia žmogaus širdies veiklos. EKG registruojami pakitimai atskleidžia:
• Ar širdies ritmas sutrikęs;
• Ar žmogus patyrė miokardo infarktą;
• Ar trinka širdies aprūpinimas krauju (išemija) ir kt.
Krūtinės ląstos rentgenologinis ištyrimas – greita, neskausminga procedūra, kurios metu naudojama nedidelė radiacijos dozė. Rentgenologinis ištyrimas padeda gydytojui įvertinti širdies dydį, konfigūraciją, plaučių ir matomų skeleto kaulų būklę.
Echokardioskopija – tyrimas, kuris atliekamas panaudojant ultragarso bangas. Šiuo metodu tiriami vidaus organai. Tirdamas širdį, gydytojas specialiu davikliu pro odą į krūtinę nukreipia ultragarsines bangas, kurios, atsispindėjusios nuo įvairių širdies struktūrų, grįžta atgal į daviklį ir kompiuterį, taip atkuriamas širdies vaizdas ekrane. Širdies echoskopijos metu matoma širdies vožtuvų būklė, širdies susitraukimo jėga, įvertinami širdies ertmių dydžiai bei širdies sienelių pokyčiai.
Esant indikacijoms, atliekami echostrestestai, kai pacientui minant specialų dviratį stebima širdis ir echoskopu, arba ramiai gulint, specialių medikamentų poveikyje dažnėja širdies susitraukimai, tuo pat metu stebima EKG ir atliekamas širdies echoskopinis ištyrimas.
Kraujo tyrimai yra svarbūs įtariant ir patvirtinant širdies nepakankamumą, įvertinant galimus reikšmingus gretutinius susirgimus. Atkreipiamas dėmesys į tai:
• Ar nėra kraujo pokyčių, rodančių mažakraujystę, skydliaukės, inkstų, kepenų funkcijos pakitimus, kurie dažnai būna širdies nepakankamumo priežastimis;
• koks yra natriuretinio peptido (BNP ar NT-proBNP) kiekis kraujyje. Jei kraujyje randama šios medžiagos padidėjimas (ją išskiria pertemptos širdies ląstelės), tai rodo, kad tiriamasis serga širdies nepakankamumu. Šios specifinės aktyvios medžiagos didėja organizme, kai širdis patiria perkrovą ir silpsta. BNP ištyrimas padeda nustatyti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą.
Išplėstiniam, papildomam širdies nepakankamumo priežasčių ir pasekmių ištyrimui medikai naudoja ir kitus reikšmingus tyrimus:
- Plaučių ventiliacijos tyrimai
- Fizinio krūvio mėginys
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Širdies kateterizacija ir vainikinių arterijų angiografija
- Branduolinės medicinos tyrimai
- Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija
Sergančių širdies nepakankamumu ligos eiga ir gretutiniai susirgimai būna skirtingi, todėl kiekvienu atveju tyrimų planas yra individualus.