Siekiant ilginti ŠN pacientų išgyvenamumą ir mažinti mirtingumą, parenkami medikamentai, veikiantys tiesioginius širdies nepakankamumą sukeliančių ligų mechanizmus. Vaistais galima pagerinti silpstančio širdies raumens funkciją, šalinti daugelį simptomų, gerinti fizinio krūvio toleranciją.

Širdies nepakankamumui gydyti naudojamos skirtingos vaistų grupės:

Diuretikai

Šie vaistai kontroliuoja natrio ir vandens susilaikymą organizme. Padeda inkstams pašalinti skysčių perteklių, sumažėja kojų, pilvo patinimas. Tinkamai sumažinus kūno svorį, didėja kitų vartojamų medikamentų veiksmingumas. Diuretikus būtina gerti tokiu dažniu, kaip nurodė gydytojas. Jeigu naudojate diuretiką, bet simptomai išlieka, gydytojas gali pasiūlyti gydymą kitu šlapimą varančiu vaistu. Gydant ŠN diuretikai neskiriami vieni, jie derinami su kitomis būtinomis medikamentų grupėmis.

Šalutinis poveikis.

Ilgalaikis diuretikų vartojimas išprovokuoja elektrolitų stoką (išeikvojimą), raumenų skausmus, pažemintą kraujospūdį. Kalis, magnis, natris – reikalingi normaliai širdies funkcijai palaikyti. Tikslinga kas mėnesį atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti galimą šalutinį diuretikų poveikį.

Patarimai.

Pravartu kasdien svertis ir užsirašyti savo kūno svorį. Ši informacija padės gydytojui įvertinti, ar ligonis netenka reikiamo kiekio skysčių, patikslinant tolimesnį vaistų dozavimą. Diuretikai vartojami ryte, prieš valgį. Negalima vartoti su maistu daugiau kaip 3 g valgomosios druskos per dieną.

Diuretikai:

furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas ir kt.

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai – AKFI

AKFI blokuoja inkstų išskiriamo hormono angiotenzino II veikimą, atpalaiduoja arterijas ir gerina širdies funkciją. AKF inhibitoriai teigiamai koreguoja pacientų gyvenimo kokybę, ligos eigą, išgyvenamumą.

Šalutinis poveikis.

Kadangi AKFI mažina kraujo spaudimą, tikslinga kasdien stebėti kraujospūdžio ir pulso svyravimus, juos registruoti. AKFI įtakoja inkstus, todėl gydymo pradžioje gali kiek pakisti inkstų funkciją atspindintys rodmenys, didėti kalio kiekis. Atliekami kraujo tyrimai padeda sukoreguoti AKFI dozavimą. Kai kuriems asmenims gali atsirasti atkaklus sausas kosulys, odos bėrimai, skonio sutrikimai. Tokiu atveju gydytojas gali sumažinti AKFI dozę ar pakeisti vaistus.

Patarimai.

Dažniausiai AKFI pradedami vartoti mažesnėmis dozėmis, jas didinant kas 1-3 savaites. Toliau pageidautina vaistus vartoti nepertraukiamai, nes juos nutraukus gali vėl ryškėti ŠN simptomai.

AKFI:

kaptoprilis, enalaprilis, ramiprilis, perindoprilis ir kt.

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)

ARB, dar vadinami sartanais, slopina angiotenzino-I receptorių blokatorius ir apsaugo nuo žalojančio angiotenzino-II poveikio. Skiriami vietoje AKFI ligoniams, kurie negali vartoti AKF ihibitorių dėl stipraus kosulio.

Šalutinis poveikis.

Jis ypač retas. Skirtingai nei AKFI, ARB nesukelia sauso kosulio. Kiti šalutiniai poveikiai yra tokie kaip AKF inhibitorių.

Patarimai.

Siekiant išvengti hipotenzijos ir silpnumo, patariama išgerti pirmąją vaistų dozę prieš miegą. Silpnumą ir svaigulį gali sukelti visi vaistai, mažinantys kraujo spaudimą. Pacientai, pripratę prie pastoviai padidnto kraujospūdžio, jam koreguojantis skudžiasi darbingumo sumažėjimu, galvos svaigimu, silpnumu. Gali prireikti ir trijų mėnesių laiko, kol organizmas prisitaiko prie normalaus, širdžiai ir visam organizmui ,,ekonomiško“ kraujo spaudimo. Jei ryte jaučiamas silpnumas, pravartu prieš atsistojant pasėdėti kelias minutes ant lovos krašto nuleistomis kojomis, apie dešimt kartų pajudinti pėdas pirmyn ir atgal. Patartina vengti staigių judesių: atsistojimų ar pasilenkimų, nes tai gali sukelti galvos svaigulį. Organizmui reikia padėti prisitaikyti prie taikomo gydymo ir naujo režimo.

ARB:

losartanas, olmesartanas, telmisartanas, valsartanas ir kt.

Beta adrenoblokatoriai (BAB)

Slopina organizme simpatinės nervų sistemos aktyvumą, sumažindami širdies susitrukimų dažnį ir jėgą. Simptomai palengvėja tik po 2-3 mėnesių nuo gydymo pradžios, kai pasiekiama geriausiai toleruojama vaisto dozė. BAB skiriami atsargiai, kai yra diagnozuoajamas sunkus ŠN (IV funkcinė klasė), bradikardija ( ŠSD<60k/min.), širdies laidžiosios sitemos pakitimai. Dozė yra didinama iki didžiausios pakeliamos dozės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad taip pasiekiama geresnė išgyvenamumo prognozė.

Šalutinis poveikis.

BAB sukelia simptominę hipotenziją, bradikardiją, širdies laidžiosios sistemos pakitimus. Todėl gydymo pradžioje skiriamos labai mažos BAB dozės. Jei pacientai netoleruoja didesnės vaisto dozės, geriau vartoti mažą BAB dozę, nei visiškai neskirti šio medikamento.

Patarimai.

BAB neskiriami esant sunkiai bronchinei astmai, paūmėjus lėtinei obstrukcinei plaučių ligai, išlikus nestabiliai hemodinamikai, po buvusio paūmėjusio ŠN. BAB rūkančiam asmeniui gali sukelti bronchų obstrukcijos požymius. Privalu reguliariai kreiptis į gydytoją, kuris įvertis BAB tinkamumą ŠN gydymui ir laiku pakoreguos medikamento dozes.

Beta blokatoriai:

bisoprololis, karvedilolis, betaloc zoc ir kt.

Aldosterono receptorių blokatoriai (ALA)

ALA stabdo miokardo ir kraujagyslių fibrozę, išsaugo organizme kalį ir magnį, mažina mirtingumą nuo progresuojančio širdies nepakankamumo. ALA skiriami kartu su BAB ir AKFI, gydant vidutinio sunkumo ir sunkų ŠN. Pradedamas gydymas mažomis ALA dozėmis. Atsargiai skiriama, jei yra sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas, kuris kontroliuojamas tyrimais.

Šalutinis poveikis.

ALA gali pabloginti inkstų funkciją, kas dešimtam pacientui nustatoma ginekomastija (krūtų padidėjimas.) Naujausi šios grupės preaparatai (Eplerenonas) rečiau sukelia šalutinius poveikius.

ALA:

spironolaktonas, eplerenonas ir kt.

Vazodilatatoriai

Mažina spaudimą širdies skilveliuose, gerėja kraujo išstūmimas, mažėja deguonies poreikis miokarde, stabdo trombocitų agregaciją, plečia vainikines kraujagysles ir gerina kraujotaką širdyje. Jei dėl žemo kraujo spaudimo ar inkstų funkcijos nepakankamumo ligonis negali vartoti AKFI ar ARB, skiriami vazodilatatoriai.

Šalutinis poveikis.

Vartojant vazodilatatorius, gali pasireikšti hipotenzija, galvos skausmas, veido raudonis, pagreitėjęs širdies plakimas ir nosies užgulimas. Galvos skausmas yra dažnas ilgo veikimo vazodilatatorių šalutinis poveikis (pavyzdžiui, nitroglicerino), geriamų vazodilatatorių nerekomenduojama vartoti labai ilgą laiką.

Patarimai.

Nedidinti savarankiškai vaisto dozių. Tris kartus per dieną matuoti kraujospūdį ir užrašyti duomenis būklės stebėjimo dienyne. Pasitarti su gydančiu gydytoju dėl gydymo tęsimo ir koregavimo.

Vazodilatatoriai:

gliceril-trinitratas, isosorbido-dinitratas ir kt.

Širdį veikiantys glikozidai

Širdį veikiantys glikozidai paveikia centrinės nervų sistemos simpatinį tonusą, sopina renino išsiskyrimą inkstuose ir mažina natrio patekimą į inkstus. Gydant ŠN vartojamas digoksinas, kuris pripažintas vieninteliu veiksmingu širdį veikiančiu glikozidu. Digoksinas lėtina ir stiprina širdies susitraukimus, skiriamas asmenims, kurių širdies ritmas nereguliarus ir padažnintas.

Šalutinis poveikis.

Ilgalaikis digoksino vartojimas gali sumažinti apetitą, sukelti pykinimą, galvos skausmą, nuovargį, sukelti širdies ritmo suretėjimą ar inicijuoti ritmo sutrikimus. Atsiradus šiems simptomams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tuomet kraujyje ištiriama digoksino koncentracija, koreguojamas gydymas.

Patarimai.

Svarbu įsidėmėti ir mokėti atskirti ankstyvuosius digoksino perdozavimo požymius. Tai pykinimas, apetito stoka, galvos svaigimas, sulėtėjęs širdies susitraukimų dažnis. Atsiradus šiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją. Pranešti apie digoksino vartojimą būtina prieš bet kokią chirurginę procedūrą, dantų gydymą.

Antiaritminiai preparatai

Jie kontroliuoja širdies ritmo sutrikimus, tačiau kai kurie antiaritminiai vaistai yra kenksmingi esant širdies nepakankamumui ir jų reikėtų vengti.

Antiaritminiai vaistai skirstomi į šias klases:

  • I klasės medikamentai paprastai nenaudojami sergant širdies nepakankamumu.
  • II klasės medikamentai – beta blokatoriai.
  • III klasės medikamentai – amiodaronas, dofetilidas, ibutilidas, sotalolis.
  • IV klasės medikamentai – kalcio kanalų blokatoriai.

Šalutinis poveikis.

Jis priklauso nuo pasirenkamo medikamento. BAB vieni ar kartu su amiodaronu gydo skilvelines aritmijas. Amiodaronas yra veiksmingas ir nedidina pacientų mirtingumo rizikos, tačiau nuolatinis jo vartojimas nerekomenduotinas. Amiodaronas padidina odos jautrumą saulei. Jį vartojant, derėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Amiodaronas taip pat gali paveikti regėjimą – gali būti sunku vairuoti naktį. Ilgalaikis vartojimas veikia skydliaukės funkciją, todėl būtina ją tirti. Kalcio kanalų blokatoriai nerekomenduojami sunkaus laipsnio ŠN gydymui.

Patarimai.

Prieš naudojant antiaritminius vaistus, reikia sukoreguoti kalio ir magnio kiekį organizme. Atkreipti dėmesį į kartu vartojamų antidepresantų, priešuždegiminių ir kitų vaistų galimą saveiką su ŠN vartojamais medikamentais. Laiku konsultuotis su gydančiu gydytoju.

III klasės medikamentai:

Amiodaronas ir kt.

Trombocitų agregaciją veikiantys vaistai

Ilgalaikis antiagregantų vartojimas išsaugo širdies ir kraujagyslių funkcijas ir užkerta kelią komplikacijoms (smegenų ir miokardo infarktai) atsirasti. Jie slopina aterotrombozės atsiradimą. Klopidogrelis ir aspirinas yra dažniausiai vartojamas trombocitų agregaciją veikiantys vaistai.

Šalutinis poveikis.

Daugelis asmenų, vartojančių aspiriną mažomis dozėmis, nejaučia jokio šalutinio poveikio. Aspirino teigiamas poveikis yra didesnis nei galimas neigiamas. Sudėtingiausias galimas šalutinis poveikis – tai skrandžio sudirginimas, erozijos ar kraujavimai iš virškinamojo trakto. Rečiau – stebima alergija aspirinui.

Patarimai.

Siekiant sumažinti skrandžio sudirginimą, aspiriną reikia vartoti po valgio.

Trombocitų agregaciją veikiantys vaistai:

aspirinas, klopidogrelis ir kt.

Antikoaguliantai

Tromboembolijų dažnis sergantiems ŠN ligoniams svyruoja metų bėgyje nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Esant didelei tromboembolijų rizikai, skiriamas varfarinas, kurio dozė parenkama individualiai, stebint krešėjimo rodiklius kraujyje. Labai svarbu nepraleisti nei vienos dozės ir negerti vaistų papildomai. Injekcijomis skiriami mažos molekulinės masės heparinai ar nefrakcionuotas heparinas, kai yra labai didelė tromboembolijų rizika.

Šalutinis poveikis.

Antikoaguliantai gali padidinti kraujavimo riziką, dažnai pacientams stebimos greitai atsirandančios mėlynės odoje. Atsiradus kraujavimui iš nosies, kraujo priemaišų šlapime, išmatose, būtina skubi konsultacija su gydytoju.

Patarimai.

Vartojant varfariną, svarbu apie tai pranešti odontolgui, bei ruošiantis operaciniam gydmui. Naudinga su savimi nešiotis medikamentų vartojimo kortelę, skubios pagalbos atveju leidžiančią suprasti, kokius vaistus žmogus vartoja.

Antikoaguliantai:

varfarinas, xsarelto ir kt.

Statinai

Statinai – pagrindiniai vaistai dislipidemijai gydyti, mažina cholesterolio sintezę kepenyse. Gydymas pakankamomis statinų dozėmis gali sustabdyti aterosklerozės atsiradimą, sumažinti aterosklerozinę plokštelę, gerinti endotelio funkciją, slopinti uždegimą, koreguoti trombocitų agregaciją.

Šalutinis poveikis.

Statinų arba jų derinių su kitais antilipidiniais vaistais galimos komplikacijos: poveikis kepenims (kraujo tyrimuose didėja kepenų fermentai) ir raumenims (raumenų skausmai, silpnumas). Šių komplikacijų atsiradimą didina vyresnis amžius, mažas kūno svoris, sutrikusi inkstų bei kepenų veikla, karščiavimas, greipfrutų sulčių vartojimas.

Patarimai.

Pastebėjus pašalinius statinų poveikio simptomus, konsultuotis su gydančiu gydytoju. Dinamikoje turi būti stebimi: lipidograma, kepenų ir inkstų funkcijos.

Statinai:

atorvastatinas, fluvastatinas, rosuvastatinas, simvastatinas ir kt.

Natrio ir gliukozės antrojo vienakrypcio nešėjo inhibitoriai (SGLT2i)

Jie veikia blokuodami SGLT2 baltyma inkstuose, todėl inkstuose iš kraujo į šlapimą pašalinamas cukraus, druskos ir vandens perteklius. Taip sumažinama apkrova širdžiai, mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizika bei lėčiau progresuoja inkstų ligos.

Kadangi SGLT2i mažina cukraus kiekį kraujyje, jie naudojami ir 2 tipo cukrinio diabeto gydymui. Jei nesergate cukriniu diabetu arba sergate, bet cukraus kiekis kraujyje normalus, šie vaistai per daug gliukozės nesumažins. Vartojant šios grupės preparatus širdies nepakankamumo gydymui, nepriklausomai nuo to, ar sergate cukriniu diabetu ar ne, dėl veikimo mechanizmo šlapime visada bus gliukozės, dėl kurios gali susidaryti palankios salygos daugintis infekciją sukeliančioms bakterijoms ir grybeliams, kurių nedideli kiekiai organizme, ant odos yra iprastas reiškinys ir mums nedaro jokios žalos. Norint sumažinti lytinių ir šlapimo takų infekciju riziką, reikia apsiprausti ryte ir vakare, naudoti kuo naturalesnes intymios higienos priemones, kiekvieną dieną keisti apatinius, mūvėti kuo naturalesnio pluošto apatinį trikotažą (tinka medvilnė, bambukas, šilkas, vilna), stiprinti imuninę sistemą, vengti saldumynų ir alkoholio. Jei vis dėlto Jums pasireikštų išorinių lytinių organų ir makšties niežėjimas, deginimo jausmas makštyje, skausmas ar perštėjimas šlapinantis, lytinių organų paraudimas ir patinimas, atsirastų tirštos baltos varškes pavidalo išskyros, kreipkités i Jus gydantį gydytoją, kuris Jums paskirs atitinkamą gydymą.

Gydantis širdies nepakankamumą ir jo sukeltas komplikacijas yra grupė medikamentų, kurie padeda esant kitiems susirgimams ir negalavimams, bet netinka ir yra vengtini vartoti su ŠN vaistais.

Svarbu prisiminti, kad kai kurie nereceptiniai vaistai, taip pat gali turėti nepageidaujamą poveikį, juos pavartojus kartu su ŠN išgertais medikamentais. Todėl, prieš perkant ir pradedant vartoti naują vaistą, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.