Nors ir karantinui pasibaigus Lietuvoje, COVID-19 pandemijos metu, ypatingai yra svarbu atkreipti dėmesį į pacientus, kurie jausdami širdies nepakankamumo arba insulto simptomus delsia kreiptis į medicininę pagalba ir taip rezultate pablogina savo ligos eigą bei išgyvenamumą. Pagal Global Heart Hub apklausą pasaulyje dėl baimės užsikrėsti COVID-19, simptomus jaučiantys pacientai vengia medicininių įstaigų arba į jas kreipiasi per vėlai tikėdamiesi sulaukti gyvybės gelbėjančio gydymo. Taip pat tie asmenys, kurie turi širdies problemas ir jaučia naujus arba intensyvėjančius simptomus taip pat vėluoja kreiptis į medicinines įstaigas. Žinok simptomus ir #Nelauk kreiptis:
Širdies Nepakankamumas:
- Dusulys esant minimaliam fiziniam aktyvumui, pėdų, apatinės kojų arba pilvo dalies tinimas ir sumažėjęs apetitas dėl skysčių kaupimosi organizme.
- Dusulys gulint, kuris palengvėja atsisėdus.
- Svorio padidėjimas ( >2kg per dvi dienas ).
Insultas:
- Staigus kalbos, vizijos, galėjimo eiti praradimas arba kojų ir rankų silpnumas.
- Jokių įspėjamųjų ženklų – staigus praradimas to, ką įprastai galite atlikti kas dien.
- Staigus veido, rankų ir kojų silpnumas.
- Vienos veido pusės perkreipimas.
- Staigus orientacijos sutrikimas, sunkumas kalbant ar suprantant kitus.
- Staigus pusės lauko vizijos praradimas.
- Staigus silpnumas, sunkumas eiti, kordinacijos ir balanso praradimas.
- Staigus stiprus galvos skausmas be priežasties.
Daugiau informacijos: www.sirdiesnepakankamumas.lt
Daugiau apie kampaniją: https://globalhearthub.org/justgo/
Dėl susidariusios karantino situacijos 2020-aisiais širdies nepakankamumo savaitę minėjome virtualiai.
Širdies Nepakankamumo savaitės minėjimą pradėjome 6 dienų ciklu pabrėžiant pagrindinius 6 širdies nepakankamumo simptomus.
Kalbame apie širdies nepakankamumo simptomą – kosulį.
Širdies nepakankamumo situacijoje gali atsirasti varginantis, sausas, užsitęsęs kosulys, kuris, dar nesant patvirtintos širdies ligos diagnozės, dažnai vertinamas kaip plaučių ar bronchų pakenkimo išraiška. Širdies nepakankamumo kosulys dažniausiai prasideda gulint arba naktį, kartu jaučiant ir dusulį. Dažnai kosulys būna sausas, tačiau kartais jaučiamas skreplių kamštis, kurį labai sunku iškosėti. Dažniausiai toks širdinis kosulys nėra lydimas temperatūros pakilimo, nėra peršąlimo požymių ar gerklės skausmo ir slogos. Taigi, užsitęsus kosulio gydymui ir nesant infekcijos požymių, ypač jauniesniems pacientams būtina pagalvoti ir apie galimą širdies patologiją.
Vienas iš pagrindinių ir daugiausiai reikalaujantis demėsio aptažinti simptomas yra dusulys.
Dusulys (Dyspnėja) – širdies nepakankamumo situacijoje oro trūkumo jausmas atsiranda dėl trijų pagrindinių mechanizmų:
1. Dėl sumažėjusios širdies raumens jėgos nukenčia “širdies – pompos” funkcija.To pasekoje sumažėja per minutę prapumpuojamo kraujo kiekis (minutinis širdies tūris), dėl to nukenčia smegenyse esančio kvėpavimo centro aprūpinimas deguonimi it taip stimuliuojamas, suaktyvinamas kvėpavimas.
2. Dėl nusilpusios kairiosios širdies jėgos perteklinis kraujo kiekis susikaupia mažąjame kraujo apytakos rate – plaučiuose, kur atsiranda taip vadinama stazė, arba kraujo sąstovis plaučių venose. Dėl to sumažėja plaučių audinio elastingumas, pabrinksta plaučių pūslelių – alveolių sienelės ir ženkliai pasunkėja deguonies perėjiimas iš kvėpuojamojo oro į kraują.
3. Dėl pasunkėjusio deguonies patekimo į kraują keičiasi kraujyje cirkuliuojančių dujų sudėtis – daugėja anglies dvideginio (CO2) ir mažėja kraujo pH (terpė rūgštėja). Šios cheminės reakcijos veikia chemoreceptorius tiek kraujagyslėse, tiek tiesiogiai kvėpavimo centre smegenyse , vėlgi aktyvindamos kvėpavimą.
Yra 5 dusulio rūšys, kurios širdies nepakankamumo situacijoje įgauna įvairias išraiškas:
• Fizinio krūvio dusulys – jis atsiranda ir visiškai sveikiems žmonėms neįprastai sunkaus fizinio krūvio metu, ir tai yra normalu. Ligos atveju dusulį pradeda sukelti krūviai, kurie žmogui anksčiau buvo visiškai įprastiniai ir nesunkūs. Svarbu atsižvelgti į gyvenimo būdą ir fizinį treniruotumą. Fizinio krūvio toleranciją gali pabloginti ir per nedidelį laiko tarpą išaugęs kūno svoris. Širdies ligos, širdies nepakankamumo atveju fizinio krūvio dusulys dažniausiai būna pirmu ligos simptomu.
• Horizontalios padėties dusulys – gulint (ortopnėja) – tai oro trūkumas, atsirandantis žmogui kažkurį laiko tarpą prabuvus horizontalioje padėtyje, dažniausiai pagulėjus, o kartais ir išsyk , tik pakeitus padėtį iš vertikalios į horizontalią. Dažniausiai gulėjimo dusulys atsiranda jau vėlesnėje širdies nepakankamumo stadijoje ir jau žmogui jaučiant fizinio krūvio dusulį, tačiau kartais dusulys naktį atsiranda staiga, prieš tai žmogui visiškai nejautus ar neatkreipus dėmesio į dusulį fizinės apkrovos metu.
• Staigūs naktiniai dusulio priepuoliai (kardialinė, širdies astma), lydimi kosulio – kartais sauso, o kartais pereinantys į gausų skystų skreplių atkosėjimą. Dažnai pasunkėja ne tik įkvėpimas, bet ir iškvėpimas, atsiranda švilpiantis, garsus kvėpavimas. Toks priepuolis panašus į bronchinę astmą.
• Periodinis kvėpavimas – besikeičiantis intensyvus, gilus kvėpavimas (hiperpnėja) ir kvėpavimo sustojimo epizodai (apnėja), dažniausiai pastebimas naktį, žmogui miegant (labia dažnai dėmesį atkreipia kartu miegantys artimieji).
• Bendopnėja – ganėtinai naujas, tik nuo 2014 metų įvardintas širdies nepakankamumo dusulio simptomas. Tai dusulys, atsirandantis žmogui pasilenkiant į priekį – maunantis kojines ar rišantis batus. Tai galima pasitikrinti ir namie 30 sekundžių sėdint ant kėdės pasilenkti į priekį lyg rišantis batus . Tokia padėtis apsunkina kraujo nutekėjimą iš viršutinės kūno dallies ir apsunkina diafragmos judesius, tuo pačiu padidina slėgį krūtinės ląstoje ir širdyje.
Svarbu!
– Visos dusulio rūšys gali būti širdies nepakankamumo būsenos išraiška, tačiau taip pat gali būti ir kitų ligų pvz: plaučių, sunkių sisteminių susirgimų pasireiškimo forma. Naujai atsiradus bet kokio dusulio formai, reikia pasirodyti ir pasitarti su gydytoju.
– Pagrindiniai vaistai, palengvinantys dusulio simptomą, yra šlapimą varančių medikamentų grupė (diuretikai). Jų pagalba yra sumažinamas cirkuliuojančio kraujo kiekies ir skystoji kraujo dalis, taip pat sumažėja plaučių kraujotakos perkrova, pagerėja kvėpavimo centro ir visų kūno audinių aprūpinimas deguonimi.
Ypač sunerimti reikėtų horizontalios padėties ar naktinio dusulio atvejais – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, o jei dusulys stiprus – kviesti skubią medicinos pagalbą.
Trečiasis labai svarbus širdies nepakankamumo simptomas – kūno patinimai, kurie prasideda apatinėje kūno dalyje, pėdose ar kulkšneliuose.
Progresuojant širdies silpnumui, silpstant ne tik kairiąjai, bet ir dešiniąjai širdies pusei, toliau didėja sąstovis veninėje kraujotakos sistemos dalyje, didžiąjame kraujotakos rate. Didėjant slėgiui kraujagyslėse, skystoji kraujo dalis, vanduo pradeda sunktis į audinius todėl atsiranda matomi pabrinkimai. Patinimas (edema) širdies nepakankamumo atveju būna simetriškas, vienodas abiejose kūno pusėse, abiejose kojose, ir kyla nuo apačios (pėdų) aukštyn (kulkšneliai, blauzdos, keliai, šlaunys, itin sunkiais, užleistais atvejais – lyties organai, pilvo apačia, juosmuo). Perteklinis skysčio susikaupimas sukelia ir kepenų patinimą, kuris pasireiškia sunkumo jausmu, skausmingumu po dešiniuoju šonkaulių lanku, ypač sustiprėjančiu pavalgius, net ir po nedidelio kiekio maisto.
Ženklaus širdies nepakankamumo atveju kartais skystis kaupiasi tiesiog pilvo ertmėje, didėja pilvo apimtis (ascitas), pilvo siena įsitempia, sutrinka žarnyno veikla (gai būti tiek viduriavimas, tiek vidurių užkietėjimas). Kartais skystis kaupiasi ir krūtinės ląstoje, pleuros maišeliuose, gaubiančiuose plaučius (širdies nepakankamumui labiau tipingas skysčio kaupimąsis dešiniojoje pleuroje).
Dažniausiai skysčio kaupimąsis yra lydimas kūno masės didėjimo, tačiau ne visada. Kartais ženklaus širdies nepakankamumo atveju perteklinio skysčio kaupimąsi atsveria raumenų masės mažėjimas, taigi bendras kūno svoris gali net sumažėti. Kartais pastebimo patinimo gali ir nesimatyti, tačiau perteklinio skysčio kiekis pasiskirsto pilvo ertmėje, ženkliai pablogindamas savijautą. Ar apatinė kūno dalis tinsta, galima patikrinti ir patys paspaudus priekinę blauzdos dalį ties blauzdikaulio paviršiumi, jei duobutė matoma – tai tinimas.
Taigi, vizualiai pastebimas abiejų kojų patinimas gali būti sukeltas širdies nepakankamumo, tokia situacija reikalauja gydytojo konsultacijos. Nors kartais panašius simptomus gali sukelti ir kai kurių vaistų pašalinis poveikis, limfos nutekėjimo sutrikimas (limfedema) arba ryškus baltymų trūkumas organizme.
Pagrindiniai vaistai, palengvinantys patinimo simptomą, yra šlapimą varančių medikamentų grupė (diuretikai). Jų pagalba sumažinamas cirkuliuojančio kraujo kiekis, skystoji kraujo dalis, padidinamas šlapimo kiekis ir mažėja tinimas.
Šioje situacijoje labai svarbu suprasti ir stengtis išlaikyti neigiamą organizmo skysčių balansą (neišgerti daugiau skysčių, nei išeina šlapimo). Sergant širdies nepakankamumu, netinka populiarūs patarimai “gerti kuo daugiau vandens”. Įprastai optimalus bendrai suvartojamo skysčio kiekis gali svyruoti nuo 1000 iki 2000 ml/parai.
Dėmesį atkreipiame į dar vieną labai svarbų širdies nepakankamumo simptomą – širdies plakimo dažnį ir ritmo sutrikimus.
Širdies nepakankamumo atveju padažnintas širdies plakimas (tachikardija) dažnai būna gelbstintis ir kompensacinis, stengiantis širdžiai padidinti cirkuliuojančio kraujo tūrį. Net ir ramybėje širdies susitraukimų dažnis gali viršyti 100 k/min., tačiau šis simptomas yra labai nespecifinis, pastebimas ir prie daugelio kitų patologijų, tiek širdies, tiek ir kitų ligų. Širdies nepakankamumo atveju, jei širdies susitraukimų dažnis vaistų fone yra aukštesnis nei 75 k/min ar juntamas neritmiškas širdies plakimas (tiek dažni pavieniai permušimai, tiek visiškai neritmiška, chaotiška širdies veikla) reikalinga gydytojo konsultacija. Medikamentų poreikį gali įvertinti tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus.
Penktasis taip pat ypatingai svarbus širdies nepakankamumo simptomas – bendras silpnumas, jėgų neturėjimas, mieguistumas ar galvos svaigimas. Tai visiškai nespecifiniai požymiai, tačiau labai būdingi pažengusiam širdies nepakankamumui, kai dėl širdies raumens silpnumo krenta sisteminis kraujospūdis. Žemas kraujo spaudimas gali būti dar labiau įtakojamas vaistų, skirtų širdies nepakankamumo gydymui. Būtina suprasti, kad pagrindinis medikamentinio gydymo tikslas – sustabdyti širdies nepakankamumo progresavimą, veikiant į pagrindinius patofiziologinius, neurohormoninius mechanizmus. Taigi, reikia stengtis išlaikyti reikiamas, toleruojamas vaistų dozes, sumažinti jas tik tuo atveju, jei hipotonija tikrai kliniškai reikšminga, sistolinis kraujospūdis mažesnis nei 100 mm Hg.
Širdies nepakankamumu sergantieji dažnai jaučia depresyvią nuotaiką, pasimetimą, atminties ir mąstymo sutrikimus.
Širdies nepakankamumas – tai toli pažengusios širdies ligos komplikacija, dažnai nepagydoma, tačiau dabartinės medicinos sąlygomis pakankamai gerai kontroliuojama. Vis dėlto dažnai širdies nepakankamumo diagnozė reiškia pasikeitusius gyvenimo planus, poreikį pakeisti darbą, įpročius, pomėgius ir netgi gyvenamą vietą. Nepaisant sumažėjusios širdies jėgos sukelto kraujotakos nepakankamumo, galvos smegenų kraujotaka išlieka maksimaliai kompensuojama, todėl atminties, suvokimo sutrikimai, psichozinės būsenos pasireiškai tik labai vėlyvose širdies nepakankamumo stadijose ir dažniausiai tiems pacientams, kurie turi lydinčius galvos smegenų kraujotakos susirgimus ar yra vyresnio amžiaus.Visada labai svarbi socialinė paciento aplinka: šeima ir draugai yra labai svarbūs, padedant išgyventi fizinius ir psichoemocinius pokyčius, palaikant gyvenimo būdo korekcijas bei priimant sprendimus dėl sudėtingų intervencinių gydymo metodų.