Širdies funkcijos sutrikimo priežastys yra širdies raumens sunykimas, ūminė ar lėtinė išemija, o taip pat padidėjęs kraujagyslių pasipriešinimas ir aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai.
Širdies nepakankamumą sukelia:
- Miokardo ligos (koronarinė širdies liga, hipertenzija, kardiomiopatijos ir kt.).
- Širdies vožtuvų ligos (nesandarumai/stenozės)
- Perikardo ir endokardo ligos.
- Genetinės ligos, aritmijos, širdies laidumo sutrikimai.
- Didelio minutinio tūrio būklės (mažakraujystė, sepsis, tirotoksikozė ir kt.), inkstų funkcijos nepakankamumas.
Yra keletas ŠN prasidėjimo modelių:
- Hemodinamikos modelis remiasi pirminiu miokardo ląstelių pažeidimu, sukeliančiu miokardo susitraukimo pažeidimus ir periferinių kraujagyslių konstrikciją.
- Širdies laikinosios disfunkcijos modelis nurodo, kad poišeminis miokardo pribloškimas turi išlikusį gyvybingą širdies raumenį.
- Patologinės neurohormoninės stimuliacijos modelis remiasi renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos bei simpatinės nervų sistemos aktyvinimu.
- Morfologiškai, dėl visų paminėtų veiksnių, atsiranda širdies raumens remodeliavimasis, blogėja širdies raumenų susitraukiamoji ir atsipalaiduojamoji funkcijos, susidaro aritmogeniniai židiniai. Nors ŠN išsivystymui svarbiausias yra širdies funkcijos pažeidimas, paprastai būna sutrikusi ir periferinė kraujotaka, ypač inkstų bei skeleto raumenų.
