Svarbu išmokti su liga gyventi

Kad jam – širdies nepakankamumas, telekomunikacijų srityje dirbantis penkiasdešimt vienerių vilnietis Gediminas (vardas pakeistas, nes vyras nenorėjo, kad apie jo sveikatos bėdas sužinotų ir kalbėtų darbovietėje, kad tai informacija nebūtų panaudotų prieš jį patį) sužinojo būdamas 38-erių. „Tąkart gulėjau ligoninėje dėl visai kitokių sveikatos problemų. Mane gydęs gydytojas, įvertinęs visus tyrimus, nusiuntė pasikonsultuoti pas kardiologą. Pasirodo ne veltui. Širdis nebedirbo taip, kaip turėtų“, – pasakoja vyras.

Gediminas neslepia, kad iki lemtingosios dienos, kai išgirdo diagnozę, jau kuris laikas jautė nepaaiškinamą silpnumą, nuovargį. Jam būdavo sunku lipti laiptais ar į statesnį kalną. Apie širdies nepakankamumą, kad yra tokia liga, pašnekovas sako buvo girdėjęs, tačiau nei jos simptomais, nei priežastimis, nei juo labiau, kaip šis negalavimas gydomas, jis smulkiau nesidomėjo. „Išgirdęs, kad pats sergu širdies nepakankamumu, iš pradžių labai sutrikau – puoliau aiškintis, kas tai, kaip keisis mano gyvenimas, ar įmanoma bus pasveikti. Sužinojęs, kad įgijau „palydovę“ visam likusiam gyvenimui, žinoma, kurį laiką stresavau, nervinausi. Prisipažinsiu, visokių minčių buvo, bet tai, manau, natūralu – kiekvienas, sužinojęs, kad serga nepagydoma liga, juk nepuola šokinėti iš džiaugsmo, – pasakoja. – Kas man labiausiai padėjo nepalūžti? Padėjau pats sau. Šiltas artimo žmogaus žodis ar fizinė pagalba iš šalies, aišku, gerai, bet su liga gyventi turėjau juk aš. Asmeniškai man labiausiai padėjo saviįtaiga ir suvokimas, kad ligą galiu valdyti. Privalėjau išmokti su ja gyventi. To ir siekiau. Daug skaičiau apie širdies nepakankamumą. Prisigalvodavau įvairios veiklos, kad nukreipčiau mintis į šalį ir nuolat negalvočiau tik apie tai, kaip jaučiuosi. Tai buvo veiksminga“. Pašnekovas įsitikinęs, kad psichologinis nusiteikimas sergant nepagydoma liga, ypatingai daug lemia. Juk jei žmogus optimistiškai priima realybę, kad ir kokia ši būtų, jo savijauta bus kur kas geresnė ir stabilesnė nei ištisai nervinantis, graužiant save ar keikiant likimą už atsiųstas bėdas.

Sudėtingiausia – įprasti kasdien vartoti vaistus
Sergantieji širdies nepakankamumu, nori jie to ar nenori, yra priversti pakeisti (kartais net kardinaliai) savo gyvenimą: peržiūrėti mitybą, sureguliuoti fizinį aktyvumą bei poilsio režimą, atsisakyti kai kurių įpročių. „Matyt man labai pasisekė, kad mano kasdienybėje itin didelių pokyčių neatsirado. Iki susirgdamas nebuvau sveikuolis, bet ir nevalgiau bet ko, mėgau sportuoti, buvau normalaus kūno sudėjimo, galima sakyti netgi lieknas, tad man nereikėjo pradėti laikytis jokių ypatingų dietų, – porina. – Aišku, fizinę veiklą man apriboti teko. Tačiau sudėtingiausia visgi buvo įprasti kasdien laiku vartoti vaistus, kurių, beje, buvo net keletas. Visko iš pradžių pasitaikydavo, ir pamiršdavau, ir pavėluodavau… Įprotis susiformavo tik ilgainiui“.
Daugiau nei 13 metų su širdies nepakankamumu gyvenantis Gediminas kitiems panašaus likimo broliams ir seserims patartų išgirdus diagnozę – nenukabinti nosies. „Nelengva ši liga. Žinoma, būna atvejų, kai ji ir nepasiduoda valdoma, bet iš esmės, ją pažaboti tikrai įmanoma. Reikia tik labai tikėti ir norėti tai padaryti“, – tvirtina vyras.

Pasak medikų, širdies nepakankamumas – vienas didžiausių šiandieninės medicinos iššūkių, mat sergančių šia liga pastaruoju metu labai daugėja. Pasaulyje nuo jos kenčia daugiau nei 26 milijonai žmonių, tuo tarpu Lietuvoje 2014 m. daugiau nei 120 tūkst. žmonių diagnozuotas širdies nepakankamumas,

PARAŠYKITE MUMS

Siunčiama

© ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲJŲ ASOCIACIJA

Log in with your credentials

Forgot your details?