Pastaruosius metus pasaulį savo gniaužtuose laiko COVID-19 infekcija, pasiglemžusi visą dėmesį sau ir atimdama jį iš kitų ne mažiau pavojingų ligų. Itin svarbios širdies ir kraujagyslių ligos, jų prevencija, diagnostika, gydymas bei jas sukeliančios priežastys – stresas, netinkama mityba, rūkymas.
Laiku jų nediagnozavus, nepradėjus gydyti arba gydant neefektyviai, gali išsivystyti sunki komplikacija, vadinama širdies nepakankamumu. Gegužės mėnuo yra vadinamas širdies nepakankamumo mėnesiu. Jo metu siekiama priminti apie širdies ir kraujagyslių ligas, kurios ir šiandien išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje. Kaip pandemija paveikė sergamumą šiomis ligomis, galimybes joms užkirsti kelią ir pagalbą ligoniams?
Žmonių dėmesys sveikatai sumažėjo
Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko profesoriaus Mariaus Miglino teigimu, per pasaulinę koronaviruso pandemiją dėl įvairių ribojimų pasikeitė žmonių elgsena, ir ne į gerą pusę. Pasak profesoriaus, įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai didino įvairių lėtinių ligų riziką – širdies nepakankamumo, hipertenzijos, inkstų ir daugybės kitų ligų. „Žmonių dėmesys sveikatai sumažėjo: visą šį laikotarpį jų dėmesys buvo nukreiptas į koronavirusą. Taip pat mažėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. Sumažėjo vizitų pas gydytojus, keitėsi ir vizitų pobūdis – daugiau jų vyko nuotoliniu būdu. Taip pat pastebėjome, kad dalis pacientų patys baiminasi eiti pas gydytojus – dėl užsikrėtimo pavojaus“, – vardijo profesorius.
Kitas aspektas – daugelis užsidarė dirbti namuose, ir pirmiausia dėl to sumažėjo judrumas, pasikeitė mityba: žmonės ėmė valgyti daugiau miltinių produktų, cukraus, suvartoti per daug kalorijų.