Kraujo tyrimas padėjo sužinoti tikslią diagnozę

„Kad išties sergu širdies nepakankamumu, sužinojau visai neseniai – vos prieš kelis mėnesius man pagaliau patvirtino diagnozę, tačiau šią ligą, tiesą pasakius, įtariau jau daugybę metų“, – atvirauja aštuntą dešimtį įpusėjusi joniškietė Danutė (vardas pakeistas, nes mažame miestelyje, kur kalbos plinta šviesos greičiu, gyvenanti moteris mažiausiai nori viešumo). Garbaus amžiaus pašnekovė pasakoja, kad pirmuosius širdies veiklos sutrikimo simptomus ji pajuto dar būdama moksleivė.

„Būdama 14-os susirgau reumatu, studijų metais į ligoninę patekau dėl ūmaus endomiokardito. Praktiškai visą savo gyvenimą jaučiau, kad man su širdele nėra gerai, o paskutiniuosius pora metų pradėjau ypatingai blogai jaustis: nuolat dusau, jaučiausi silpnai, vargino labai didelis pulsas, vos krepšį iš parduotuvės parnešdavau – neslepia Danutė. – Praėjusių metų pabaigoje „Valstiečių laikraštyje“ perskaičiau apie širdies nepakankamumą ir kad galima pasidaryti specialius kraujo tyrimus dėl šios ligos. Žinoma, aš  išsityriau. Ir mano įtarimai – pasitvirtino“.

Danutė šypteli: ją gydžiusi gydytoja vis diagnozuodavo, kad moteriai – nerimas. „Koks dar nerimas. Mane labiausiai neramina nežinia, norėjau žinoti, kuo sergu. Išgirdusi tikslią diagnozę, pagaliau nusiraminau. Tapo aiškiau, ko laukti, kaip gydytis“, – pasakoja.

Svarbiausia – ramybė ir poilsis

Išgirsta diagnozė kardinaliai moters gyvenimo nepakeitė. Kažin ar galėjo tai padaryti, kai nuo pat paauglystės Danutė privalėjo riboti fizinį aktyvumą, periodiškai ar nuolat vartoti vienokius ar kitokius vaistus. „Spėju kad ir mano šviesaus atminimo mama sirgo širdies nepakankamumu, nors tai nebuvo patvirtinta. Jaunystėje, tiesą pasakius, savo savijautai ypatingo dėmesio neskyriau, labiau rūpėjo kiti dalykai. Žinoma, taip elgtis buvo kvaila, bet nieko čia jau nebepakeisi. Dabar apie savo negalavimą žinau labai daug. O turima informacija padeda valdyti ligą“.

Pašnekovė atvirauja, kad norėdama gerai jaustis, ji privalo daug ilsėtis, gyventi ramiai ir, žinoma, be didelio fizinio krūvio. „Viską ką darau, turiu daryti labai saikingai, minimaliai. Stengiuosi, – pasakoja. – Tik savo mitybos taip griežtai nekontroliuoju, mat visą gyvenimą buvau nedidelio svorio, valgiau daugiau ar mažiau sveikai, tad ir dietos laikytis nereikia“.

Kiekvienam, kuris dėl neaiškių priežasčių jaučiasi silpnai, yra nuolat pavargęs, kurį vargina padažnėjęs širdies plakimas, kojų tinimai ar dusulys, Danutė patartų išsklaidyti nežinią ir išsitirti dėl širdies nepakankamumo. „Tyrimas mokamas, ne toks jau ir pigus paprastam žmogui, ypač vyresnio amžiaus, tačiau išsiaiškinti tiesą tikrai verta, – tikina. – Ligą tik tada įmanoma suvaldyti, kai tiksliai žinai, kuo sergi. Taip pat nepaprastai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl mitybos, fizinės veiklos, poilsio režimo, reguliariai  vartoti vaistus. Su širdies nepakankamumu gyventi nėra lengva, bet tikrai įmanoma“.

Širdies nepakankamumą geriausiai ir tiksliausiai parodo kraujo tyrimas, kurio metu tiriama, koks yra natiuretinio peptido (BNP ar NT-proBNP) kiekis kraujyje, Jei kraujyje randama šios medžiagos, tai rodo, kad žmogus serga šia nepagydoma liga. Šios specifinės aktyvios medžiagos didėja organizme tik tuomet, kai širdis patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai tikslus ir greitas tyrimas. Jis padeda nustatyti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą, taip pat įvertinti bei kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą.

 

Paėmus kraujo iš į ligoninę atvežto dūstančio ligonio, jau po 10-20 gydymui nepaprastai brangių minučių galima aiškiai nustatyti tikslią diagnozę.

 

Kraujo tyrimas yra svarbus tiek širdies nepakankamumo nustatymui, tiek tolimesniam gydymui.