Kas antras žmogus Lietuvoje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – mirštamumas triskart didesnis nei Europos sąjungos vidurkis. Kaip teigia gydytoja kardiologė Sigita Glaveckaitė, pagrindinė tokių liūdnų skaičių priežastis – per mažas lietuvių dėmesys savo sveikatai, žalingi įpročiai, „tyliųjų žudikų“ ignoravimas.
Kaip rašoma pranešime spaudai, situacija Lietuvoje yra liūdna jau daugelį metų. Kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujotakos sistemos ligų. Ir nors dabar visų pasaulio gyventojų akys nukrypusios į koronaviruso pandemiją, medikė ragina nepamiršti pasirūpinti savimi ir jokiais būdais neignoruoti pavojaus signalų.
Mirštame triskart dažniau
Nerimaujant dėl augančio mirčių nuo COVID-19 viruso bei jo sukeltų komplikacijų skaičiui, nereiktų pamiršti ir kitos niūrios statistikos, kurią Lietuvos gydytojai stebi jau daugelį metų, – itin aukšto mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo šių ligų mirė net 22 000 žmonių.
„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje stebimas didelis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Mes vis dar sunkiai prisijaukiname taisyklingą mitybą, turime žalingų įpročių, nesuvokiame fizinės kultūros svarbos, nekreipiame dėmesio į „tyliuosius“ žudikus – aukštą kraujo spaudimą bei didelį cholesterolio kiekį kraujyje.
Labiausiai liūdina, jog nuo širdies ir kraujagyslių ligų neretai miršta darbingo amžiaus, daug planų gyvenime turėję žmonės. Kas nepaprastai svarbu ir ką nuolat signalizuoja tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulinė širdies federacija, kad net 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius “, – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė docentė, gydytoja – kardiologė S. Glaveckaitė.
Fizine veikla reikia užsiimti kasdien po pusvalandį
Anot S. Glaveckaitės, žmonės net ir karantino metu turėtų nepamiršti judėti, o geriausia prevencija norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių ligų – fizinis aktyvumas.
„Reguliarus fizinis aktyvumas yra kertinis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos akmuo, sumažinantis bendrą mirtingumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų net 20-30 proc. Reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia kitus rizikos veiksnius: mažina kraujo spaudimą, „blogąjį“ (MTL) cholesterolį, kūno masę ir gliukozės kiekį kraujyje. Neužmirškime, jog fizinis aktyvumas pagerina savijautą ir protinę sveikatą. Taigi, nesuklysiu pavadindama fizinį aktyvumą vaistu nuo visų ligų“, – primena gydytoja.
Pasak kardiologės, fizinė veikla yra būtina tiek sveikiems, tiek jau turintiems širdies bei kraujagyslių ligas. Tiesa, turi skirtis tokių užsiėmimų trukmė ir intensyvumas. Kaip aiškina S. Glaveckaitė, kardiologinių problemų neturintys asmenys turėtų judėti bent po pusvalandį ir užsiėmimus kartoti penkias dienas per savaitę.
„Dažnai sulaukiu klausimo apie tai, kokios yra fizinio aktyvumo rekomendacijos. Šiuo atveju pasaulio kardiologai sutaria, jog rimtų kardiologinių problemų neturinčiam žmogui reiktų užsiimti vidutinio intensyvumo (kai kvėpavimas padažnėja, bet dar galite kalbėti pilnais sakiniais) fizine veikla 30 minučių per dieną mažiausiai penkias dienas per savaitę (t.y. 150 minučių per savaitę) arba intensyvia (kvėpavimas dažnas ir neįmanoma komfortiškai kalbėtis) fizine veikla 15 minučių per dieną mažiausiai 5 dienas per savaitę (t.y. 75 minutes per savaitę).
Siekdama paskatinti žmonės būti fiziškai aktyvesnius, rekomenduoju veiklą, kuri būtų maloni ir kurią būtų galima paversti įpročiu. Pacientus, turinčius rimtų kardiologinių problemų, kviesčiau aptarti planuojamą fizinį aktyvumą su savo šeimos gydytoju ar kardiologu“, – pataria Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
Pataria, kaip apskaičiuoti tinkamą krūvį
Apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai kalba ne tik gydytojai, bet ir profesionalūs sporto treneriai. Anot sporto instruktorės Lauros Braziulytės, norint stiprinti širdį ir gerinti jos veiklą, naudingiausia užsiimti aerobiniais pratimais, rašoma pranešime spaudai.
„Pradėti galite nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, judrių žaidimų, važiavimo dviračiu ar lipimo laiptais. Idealu, jei fizine veikla užsiimtumėte bent 30 min. keletą kartų per savaitę“, – vardija L. Braziulytė.
Trenerė pabrėžia, jog mankšta padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina kraujo krešėjimą, užtikrina geresnę kraujo cirkuliaciją bei maistinių medžiagų ir deguonies pernešimą organizme.
L. Braziulytė taip pat atskleidžia, kaip kiekvienas galime apskaičiuoti sau tinkamiausią fizinį krūvį: „Svarbu treniruotis optimaliu intensyvumu ir pasirinkus tinkamą fizinį krūvį. Krūvis turėtų būti toks, kad žmogus treniruotės metu pasiektų nuo 50 iki 85% savo maksimalaus pulso dažnio. Jį galima apytiksliai apsiskaičiuoti iš 220 atėmus savo amžių, t.y., jeigu jums 35 metai, tai maksimalus pulso dažnis bus apie 185, vadinasi, treniruotės metu širdis turėtų plakti nuo 93 iki 157 kartų per minutę“.
Kviečia sportuoti nuotoliniu būdu
Kaip teigiama pranešime spaudai, atsižvelgdami į prastą lietuvių širdies sveikatą, skirtingų sričių specialistai nutarė karantine užstrigusius šalies gyventojus pakviesti į nuotolines treniruotes „Širdies ritmu“.
Šios iniciatyvos autoriai – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos širdies asociacija bei asmeninė sporto trenerė L. Braziulytė.
Anot nuotolinių treniruočių sumanytojų, prisijungti prie jų lietuviai galės socialiniame tinkle „Facebook“, treniruotės kiekvieną ketvirtadienį 12 val. vyks iki gegužės 7d.