Gegužę Lietuvoje minimas širdies nepakankamumo (ŠN) mėnuo, kuriuo Europoje ir pasaulyje siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, padėti sveikiems žmonėms apsisaugoti nuo širdies ligų, o ligoniams sulėtinti ŠN progresavimą.
Širdies nepakankamumo, kurio simptomus gali jausti vienas iš penkių vyresnių nei 40 metų žmonių, statistika negailestinga: kas antras pacientas, nustačius šią diagnozę, išgyvena tik iki penkerių metų. Kokia situacija, kalbant apie šią lėtinę ligą, yra šiandien, pandemijos metu? „Mano ir mano kolegų pacientams tai buvo dramatiški metai“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
– Iki COVID-19 pandemijos skaičiuota, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu pasaulyje yra apie 26 mln., Europoje apie 15 mln., Lietuvoje – apie 120 tūkst. Kaip epideminė situacija paveikė širdies nepakankamumo statistiką?
– Tikslius skaičius šiandien vargu ar įvardytume, bet neabejojama, kad padėtis dėl širdies nepakankamumo ir pasaulyje, ir Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus pablogėjo. Jau yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad koronavirusas daliai ligonių pažeidžia širdį, kas lemia naujus ŠN atvejus.
Daugelio pacientų būklė pasunkėjo. Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai.