Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti pandemija pareikalavo jau daugiau nei 3,2 milijonų gyvybių. O širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 17 milijonų gyventojų.
Po itin sunkių metų, kovojant su COVID-19 pandemija, Lietuvos kardiologų draugija, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija, solidariai su visa Europa, šių metų gegužės 27 dieną tradiciškai sieks atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą ir klastingą širdies ligą, kuri vieną kartą diagnozuota jau neišnyksta, – širdies nepakankamumą, rašoma pranešime žiniasklaidai Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, pandemija daro didžiulę įtaką sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius bei kardiovaskulinių paslaugų teikimas.
„Ypač stipriai tai buvo jaučiama pirmojo karantino metu – hospitalizuojama kur kas mažiau pacientų, be to, į ligoninę atvykdavo daugiau žmonių, jaučiančių sunkesnius simptomus, fiksuota daugiau mirčių. Svarbu, jog gerokai padaugėjo mirčių dėl kardiovaskulinių priežasčių namie – t. y., daugiau pacientų mirė savo namuose, nes turėjo ribotas galimybes ar visai jų neturėjo ir bijojo kreiptis pagalbos. Visa tai pastebimai sumenkina tą progresą, kurį pasiekėme širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje per pastaruosius penkerius metus. Ir tai labai liūdina, pandemija mus bloškė atgal“, – tvirtina J. Čelutkienė.